Jau metus mūsų šalyje privaloma notifikuoti visus į Lietuvą įvežamus maisto papildus – iki tol tokia tvarka galiojo tik maisto papildams, įvežamiems ne iš Europos Sąjungos šalių. Daugumos maisto papildų, parduodamų Lietuvoje, kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija, Čekija, Vokietija bei Suomija. Pastarojoje daug dėmesio skiriama ekologijai – viešojoje erdvėje Lietuvoje vis dažniau atsiranda tyrimų ir pasisakymų apie tai, kad lietuviai, istoriškai būdami panašūs į suomius, susiduria su tais pačiais sveikatingumo iššūkiais. Nors tyrimų duomenys abiejose šalyse sveikatingumo klausimais ganėtinai skirtingi, vis dėlto šiai temai skiriama daug dėmesio. RAIT tyrimų bendrovės duomenimis, Lietuvoje maždaug 77 proc. žmonių, kurių amžius nuo 15 iki 74 m., apskritai nevartoja jokių maisto papildų, o Suomijoje – toks procentas nuolat vartoja vienokius ar kitokius maisto papildus.
Kuo lietuviai stebina suomių mokslininkus?
Lietuviai ir suomiai gyvena panašiose klimato sąlygose. Miškingame, upių ir ežerų gamtiniame areale šiltasis vasaros periodas ir augalų vegetacija trunka tik keletą mėnesių. Nuo seno kaimynystėje gyvenančios tautos perimdavo vienos iš kitų geriausius mitybos ir gydymo principus. Nors Lietuvą ir Suomiją skiria per 700 km, ir lietuviams, ir suomiams per vasarą reikėdavo spėti pasiruošti gausias maisto atsargas žiemai.
„Daugiau nei pusšimtį metų suomiai, dirbami laisvos rinkos sąlygomis, intensyviai tyrinėja ir pasitelkę pažangiausias technologijas, perkelia į gamybą pasiekimus, susijusius su veikliosiomis maistinių medžiagų dalimis. Mokslininkai, atvykę iš Suomijos, nustemba pamatę, kad pas mus vis dar populiarūs žolelių mišiniai, skirti gydomosioms arbatoms. Šiaurės šalyse mokslininkai jau seniai išmoko išskirti tik tą medžiagą iš augalų ar uogų, kuri turi fiziologinį poveikį ar maistinę vertę, o gamybininkai sugeba ją pateikti patogesne tablečių ar sirupų forma. Šiaurės šalys yra pasauliniai maisto racioną papildančių gaminių lyderiai“, – patirtimi dalijasi suomiškų maisto papildų atstovas Lietuvoje Mindaugas Rasimavičius.
Hanne Rönkkö iš Suomijos įmonės „Hankintatukku Oy“ pabrėžia, kad papildų vartojimas Suomijoje nuolat auga, nes žmonės, gyvendami šiuolaikinėmis sąlygomis, kai nuolat skubama ir daug dirbama, nesugeba iš maisto produktų gauti visų reikalingų medžiagų.
„Suomijoje visi – vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, paaugliai, nėščios moterys – periodiškai arba nuolat vartoja maisto paildus. Nepaisant ekonominės krizės šalyje, maisto papildų rinka vis tiek auga. Tai – ne mados reikalas, bet sveikatingumo politikos tendencija, ypač išryškėjanti šaltuoju metų laiku. Populiariausi maisto papildai lapkritį, gruodį ir sausį – vitaminas D, Omega-3, Q10, antioksidantai ir organizmo detoksikacijai skirti papildai“, – kalba papildų rinkos ekspertė H. Rönkkö.
Suomiškų papildų atstovai Lietuvoje, paklausti, ar panačios tendencijos pastebimos mūsų šalyje, patvirtina, kad daugiausiai dėmesio skiriama imuniteto stiprinimui. „Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, aktyviną apsaugines organizmo funkcijas, atsparumą infekcijoms, padidina kalcio absorbciją ir palaiko tinkamą kalcio balansą organizme“, – kalba suomiskipapildai.lt atstovai.
Kaip paruošti organizmą šaltajam metų sezonui?
Prieš pasirenkant papildus, rekomenduojama atsižvelgti į kelis svarbius dalykus, kurie gali gerokai pakoreguoti pasirinkimą. Specialistai pataria atkreipti dėmesį į tai, kad natūralius maisto papildus, siekiant maksimalaus efektyvumo, reiks vartoti ilgesnį laiką – bent jau kelis mėnesius iš eilės. Iš karto patartina atsiriboti nuo rinkoje įsigalėjusių mitų – kad maisto papildų gali būti per daug, kad nuo jų gali atsirasti organizmo priklausomybė arba kad jie gali sukelti šalutinį poveikį. „Tai, ko organizmui nereikia, jis tiesiog pašalina. Net kelis kartus viršijus maisto papildų paros normą, veikiausiai jokių pasekmių tai nesukels. Aišku, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad vienu metu nebūtų vartojama priešingo veikimo preparatų, tarkime, tonizuojančių ir slopinančių“, – apžvelgia įmonės „Viva Pharma“ atstovė Milda Januškaitė.
Lietuviai, vartojantys maisto papildus, dažniausiai tai daro reguliariai ir patys, stebėdami savo organizmą, pasirenka, ko jiems labiausiai reikia. „Esu bandžiusi ir nuolat kažką vartoti, ir nevartoti. Vis dėlto mano gyvenimo būdas ir veiklos tempas lemia tai, jog organizmo nestiprinant papildais, jis vis dėlto greičiau išsenka – neretai apie tai pranešdamas kokios nors ligos pavidalu. Žiemą geriu „Omega“ polinesočiųjų riebalų rūgščių, B grupės papildus, kurie leidžia būti darbingesnei ir geresnės nuotaikos“, – kalba šiuo metu Danijoje gyvenanti Vaida Vasilis-Vasiliauskienė.
Komunikacijos specialistė Žydrė Dargužytė sako, kad atsakingai suderinusi skirtingų papildų vartojimą, įveikė dermatitą. „Tikslingai, padedant specialistams, pasirinkus maisto papildus ir vartojant juos ilgesnį laiką, galima išspręsti įvairias problemas. Mano asmeninė patirtis šioje srityje įdomi – kai tradicinė medicina man negalėjo padėti išspręsti odos problemų, ėmiausi ieškoti kitų būdų. Pasitelkus biorezonansinę kompiuterinę diagnostiką ir suderinus skirtingų papildų vartojimą – jūros dumblių, spirulinos, ryklių kepenų aliejaus, chlorelės dumblių ir kitų veiksmingų mitybą papildančių medžiagų – pavyko rasti problemos sprendimą. Aišku, be viso to labai svarbus poilsis, sportas, gera nuotaika ir kenkiančio streso eliminavimas iš darbinės veiklos“, – dėsto Žydrė Dargužytė.
Suomiškus papildus ilgą laiką vartojusi Jadvyga Landsbergytė patikina, kad geros savijautos formulė paprasta. „Reikia nuolat save stebėti, fiksuoti pokyčius, pastebimus ilgiau vartojant papildus, aktyviai ir pozityviai gyventi. Spręsdama odos problemas naudojau hialurono rūgštį, kuri padėjo pamaitinti sausėjančią odą ir atstatyti jos elastingumą bei sumažinti nelygumus bei kiaulpienės šaknų ekstraktą“, – patirtimi dalijasi jauna moteris.
Žydrė Dargužytė
