Pastaraisiais mėnesiais maisto kainos auga kaip ant mielių. Ir dirbančių, ir iš pašalpų gyvenančių žmonių pajamos mažėja. Kai kuriems neužtenka net maistui. Mažesnių parduotuvių savininkai svarsto, ar nemesti savo sukurto verslo, nes kasdien besipučiančios maisto kainos vartotojams atima apetitą.
70 litų savaitei
Aukštuosius mokslus baigusi Lina dirba už minimalų atlyginimą. Per mėnesį gauna 680 litų. Mergina nuomojasi būstą. Žiemą už vieno kambario butuko nuomą moka simboliškai – 50 litų. Šildymas, elektra, vanduo, telefonas ir kiti komunaliniai mokesčiai atsieina dar pusketvirto šimto. Maistui ir kitiems jaunos merginos poreikiams lieka tik 280 litų – po 70 litų savaitei.
Kol nebuvo pabrangęs maistas, kukliai maitindamasi Lina išsiversdavo iš savo atlyginimo. Aišku, kai kuriuos dalykus tekdavo labai riboti. Pavyzdžiui, kavos pakelio turėdavo užtekti mėnesiui. Skalbimo miltelius ir kitas pramonines prekes mergina stengdavosi nusipirkti, kai būdavo skelbiamos akcijos.
Iki minimumo apribojusi savo poreikius mergina lengviau atsidusdavo, sulaukusi atlyginimo dienos: „Ačiū Dievui neprisiskolinau.“
Didesnio skurdo neįmanoma pakelti
Tačiau pastaruoju metu šokančios maisto kainos Liną varo į neviltį ir dar didesnį skurdą. „Man tik 26 metai. Aš atsisakau visų pramogų. Neleidžiu sau ko nors norėti. Drabužius perku tik iš labdaryno. Į naujų rūbų parduotuvę nosį įkišu gal porą kartų per metus, – pasakoja mergina. – Vaikštau su tais pačiais batais, kuriuos nupirko tėvai, kai studijavau. Nebežinau kaip dar daugiau begalima taupyti.
Nenorėjau išvažiuoti iš Lietuvos. Čia mano namai. Čia tėvai, seserys, giminės. Tačiau dar didesnio skurdo jau nebegalėčiau pakelti. Nesuprantu, kaip Lietuvoje brangsta viskas. Tačiau nebrangsta darbo jėga. Nebelieka nieko kito kaip išvažiuoti. Jaučiuosi tiesiog varoma iš Tėvynės.“
Ko nesumoka šilumininkams, atiduoda vaistinei
Panašiai gyvena ir septynis šimtus litų pensijos gaunanti Stasė. Už būsto šildymą ji gauna kompensaciją. Tačiau, ko nesumoka šilumininkams, atiduoda vaistinėms. Kas mėnesį reikia pirkti vaistus.
Skirtumas tik tas, kad sovietiniais laikais Stasė dar užgyveno būstą. Nors jo nereikia nuomotis. „Aš jau sena. Nelabai ko ir noriu. Drabužių užtenka iš anksčiau. Tačiau bent gardesnio kąsnelio kartais taip norėtųsi. Turiu praeiti pro šalį. Pas mus kasdien vis labiau tyčiojamasi iš žmogaus.“
Pašalpos mažėja, bet prašytojų daugėja
Užvenčio seniūnijos socialinė darbuotoja Violeta Zubreckienė praėjusį mėnesį turėjo aiškintis ne vienam socialinės pašalpos gavėjui. Sumažėjo pašalpos. Pagal naująjį įstatymą pirmam vienos šeimos paramos gavėjui skiriama 350 litų, kiekvienam paskesniam – dešimčia procentų mažiau. Dėl pasikeitimų kai kurioms šeimoms socialinės pašalpos sumažėjo keliais šimtais litų. Žmonės nerimauja. Kaip išgyvens? Maistas šitaip brangsta.
Anksčiau gausioms šeimoms pagelbėdavo gaunami maisto paketai. Tačiau socialinė darbuotoja apgailestavo, jog kovą ir maisto paketai bus kuklesni. Tik keturių rūšių produktai.
Gal valstybė sutaupys, sumažinusi pašalpas? Socialinė darbuotoja purto galvą. Pašalpų gavėjų skaičius labai išaugo. Socialinės pašalpos ateina tokie žmonės, kurie niekuomet neprašydavo. Mat pasikeitė įstatymas. Užsiregistravus Darbo biržoje, pašalpą galima gauti tuoj pat – nereikia laukti pusės metų.
„Ateina daug jaunų žmonių, – pasakoja Violeta Zubreckienė. – Baigia mokslus – ir neturi kur dėtis. Niekas nepriima į darbą. Grįžta į kaimą, pas tėvus. Yra baigusių net aukštuosius mokslus. Pagalvoju, jeigu aš būčiau jauna, kaip reikėtų viską pradėti. Net ir dabar, kai turiu darbą už tūkstantį litų, neigyvenčiau, jeigu vyras nedirbtų užsienyje. Užtektų tik maistui.“
Nei vaisių, nei saldumynų
Kražių seniūnijos socialinė darbuotoja Danutė Šarauskienė rūpinasi devyniomis socialinės rizikos šeimomis. Tenka gerokai pasukti galvą, kad gausiai šeimai pamaitinti užtektų sumažintos pašalpos. „Padalijame gautus pinigėlius į keturias dalis. Žiūrim, kiek išeina savaitei. Stengiamės išsiversti, – sako socialinė darbuotoja. – Pati sužiūriu, kur kokia prekė pigiau. Einu drauge su šeima apsipirkti, arba duodu dalį pašalpos pinigų, bet prieš tai smulkiai aptariame, ką už juos pirks. Anksčiau dar išeidavo vaikus kartais palepinti vaisium ar kokiu skanėstu. Kartais iš pašalpos šiek tiek pataupydavome būsto remontui ar buities prietaisui. Dabar tuos dalykus tenka pamiršti. Gerai, kad dalis šeimų turi šio to prisikonservavę iš savo sodo ir daržo.“
Socialinės darbuotojos nuolat turi sukti galvas, kaip iš mažesnės pinigų sumos ir brangstant produktams pamaitinti gausias ir socialinių įgūdžių neturinčias šeimas. Pasitelkiama visa šeimininkės išmonė. Pavyzdžiui, daugiavaikei labai gausiai šeimai iš ūkininko nuperkama kiaulė. Taip išeina gerokai pigiau negu pirkti po kilogramą. Iš vietos ūkininkų nuperkama bulvių ir kitokių daržovių. Prašoma, kad turtingesnės šeimos remtinų šeimų vaikams padovanotų rūbelių.
Maisto kainoms reikėtų daugiau kontrolės
Kelmiškis verslininkas Rimantas Giržadas yra parduotuvės, valgyklos – restorano ir konditerijos cecho savininkas. Viena iš pagrindinių konditerijos žaliavų kiaušiniai, pasak verslininko, šiomis dienomis kainavo per penkis litus. Tiek paprašė tiekėjai. Pareikalavus pagrįsti kainą, paaiškinta, jog Europa reikalauja geresnėmis sąlygomis laikyti vištas. Reikės investicijų. Todėl branginami kiaušiniai.
Verslininkas įtaria, jog tai priešvelykinis triukas. Tuo laikotarpiu kiaušiniai kasmet pabrangdavo. Tačiau, kad kaina pasiektų tokį lygį, dar nebuvo.
„Per menka maisto kainų kontrolė, – samprotauja Rimantas Giržadas. – Suprantu, kad kainoms atsiliepia elektros energijos, kuro, naftos brangimas. Tačiau ar tikrai tiek daug ir taip sparčiai jos turėtų kilti? Nemanau.“
Kadangi R. Giržadas savo parduotuvei iš tiekėjų ima mažesnius kiekius produktų, kainos dar didesnės. „Dirbam su nedideliu prekybos antkainiu, – sako verslininkas. – Bet kartais kyla abejonė, ar neatsisakyti verslo, nes konkuruoti su didžiaisias prekybos tinklais tampa vis sunkiau.“
STATISTIKA
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per sausio mėnesį padidėjo 0,6 procento. Iš Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos daugiausia pabrango tekstilės gamybos produkcija – 1,6, maisto produktų gamybos – 1,3, rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 1,2 procento, o atpigo guminių ir plastikinių gaminių gamybos – 2,8, baldų gamybos produkcija – 2,1 procento.
Iš maisto produktų daugiausia pabrango:
– paukštiena – 8,7 proc.
– mėsos ir paukštienos produktai – 5,7 proc.
Atpigo džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai ir pyragaičiai – 2,7 procento, grūdų malimo produktai – 1 proc.
Žemės produktų supirkimo kainos
Sausį palyginti su praėjusių metų gruodžiu žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 1,9 procento.
Iš gyvulininkystės produktų padidėjo tik kiaušinių (3,1 proc.) supirkimo kainos, o sumažėjo paukščių (5,4 proc.), galvijų (5,3 proc.), kiaulių (2,9 proc.), avių ir ožkų (2,5 proc.) bei natūralaus pieno (0,7 proc.) supirkimo kainos.
Iš augalininkystės produktų pabrango javų mišiniai (12,5 proc.), grikiai (8 proc.), rugiai (5,5 proc.), kvietrugiai (5,2 proc.), kukurūzai (4,4 proc.), vaisiai (2,9 proc.), tačiau atpigo ankštinių augalų grūdai – 28,5, avižos – 9,6, bulvės – 7,1 ir daržovės – 4,7 procento.
R. Musneckienė