• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais mais­to kai­nos au­ga kaip ant mie­lių. Ir dir­ban­čių, ir iš pa­šal­pų gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ja­mos ma­žė­ja. Kai ku­riems neuž­ten­ka net mais­tui. Ma­žes­nių par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kai svars­to, ar ne­mes­ti sa­vo su­kur­to vers­lo, nes kas­dien be­si­pu­čian­čios mais­to kai­nos var­to­to­jams ati­ma ape­ti­tą.

REKLAMA
REKLAMA

70 li­tų sa­vai­tei

Aukš­tuo­sius moks­lus bai­gu­si Li­na dir­ba už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Per mė­ne­sį gau­na 680 li­tų. Mer­gi­na nuo­mo­ja­si būs­tą. Žie­mą už vie­no kam­ba­rio bu­tu­ko nuo­mą mo­ka sim­bo­liš­kai – 50 li­tų. Šil­dy­mas, elekt­ra, van­duo, te­le­fo­nas ir ki­ti ko­mu­na­li­niai mo­kes­čiai at­siei­na dar pus­ket­vir­to šim­to. Mais­tui ir ki­tiems jau­nos mer­gi­nos po­rei­kiams lie­ka tik 280 li­tų – po 70 li­tų sa­vai­tei.

REKLAMA

Kol ne­bu­vo pa­bran­gęs mais­tas, kuk­liai mai­tin­da­ma­si Li­na iš­si­vers­da­vo iš sa­vo at­ly­gi­ni­mo. Aiš­ku, kai ku­riuos da­ly­kus tek­da­vo la­bai ri­bo­ti. Pa­vyz­džiui, ka­vos pa­ke­lio tu­rė­da­vo už­tek­ti mė­ne­siui. Skal­bi­mo mil­te­lius ir ki­tas pra­mo­ni­nes pre­kes mer­gi­na steng­da­vo­si nu­si­pirk­ti, kai bū­da­vo skel­bia­mos ak­ci­jos.

REKLAMA
REKLAMA

Iki mi­ni­mu­mo ap­ri­bo­ju­si sa­vo po­rei­kius mer­gi­na leng­viau at­si­dus­da­vo, su­lau­ku­si at­ly­gi­ni­mo die­nos: „Ačiū Die­vui ne­pri­sis­ko­li­nau.“

Di­des­nio skur­do neį­ma­no­ma pa­kel­ti

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu šo­kan­čios mais­to kai­nos Li­ną va­ro į ne­vil­tį ir dar di­des­nį skur­dą. „Man tik 26 me­tai. Aš at­si­sa­kau vi­sų pra­mo­gų. Ne­lei­džiu sau ko nors no­rė­ti. Dra­bu­žius per­ku tik iš lab­da­ry­no. Į nau­jų rū­bų par­duo­tu­vę no­sį įki­šu gal po­rą kar­tų per me­tus, – pa­sa­ko­ja mer­gi­na. – Vaikš­tau su tais pa­čiais ba­tais, ku­riuos nu­pir­ko tė­vai, kai stu­di­ja­vau. Ne­be­ži­nau kaip dar dau­giau be­ga­li­ma tau­py­ti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne­no­rė­jau iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos. Čia ma­no na­mai. Čia tė­vai, se­se­rys, gi­mi­nės. Ta­čiau dar di­des­nio skur­do jau ne­be­ga­lė­čiau pa­kel­ti. Ne­sup­ran­tu, kaip Lie­tu­vo­je brangs­ta vis­kas. Ta­čiau ne­brangs­ta dar­bo jė­ga. Ne­be­lie­ka nie­ko ki­to kaip iš­va­žiuo­ti. Jau­čiuo­si tie­siog va­ro­ma iš Tė­vy­nės.“

REKLAMA

Ko ne­su­mo­ka ši­lu­mi­nin­kams, ati­duo­da vais­ti­nei

Pa­na­šiai gy­ve­na ir sep­ty­nis šim­tus li­tų pen­si­jos gau­nan­ti Sta­sė. Už būs­to šil­dy­mą ji gau­na kom­pen­sa­ci­ją. Ta­čiau, ko ne­su­mo­ka ši­lu­mi­nin­kams, ati­duo­da vais­ti­nėms. Kas mė­ne­sį rei­kia pirk­ti vais­tus.

REKLAMA

Skir­tu­mas tik tas, kad so­vie­ti­niais lai­kais Sta­sė dar už­gy­ve­no būs­tą. Nors jo ne­rei­kia nuo­mo­tis. „Aš jau se­na. Ne­la­bai ko ir no­riu. Dra­bu­žių už­ten­ka iš anks­čiau. Ta­čiau bent gar­des­nio kąs­ne­lio kar­tais taip no­rė­tų­si. Tu­riu praei­ti pro ša­lį. Pas mus kas­dien vis la­biau ty­čio­ja­ma­si iš žmo­gaus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pa­šal­pos ma­žė­ja, bet pra­šy­to­jų dau­gė­ja

Už­ven­čio se­niū­ni­jos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Vio­le­ta Zub­rec­kie­nė praė­ju­sį mė­ne­sį tu­rė­jo aiš­kin­tis ne vie­nam so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jui. Su­ma­žė­jo pa­šal­pos. Pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą pir­mam vie­nos šei­mos pa­ra­mos ga­vė­jui ski­ria­ma 350 li­tų, kiek­vie­nam pa­skes­niam – de­šim­čia pro­cen­tų ma­žiau. Dėl pa­si­kei­ti­mų kai ku­rioms šei­moms so­cia­li­nės pa­šal­pos su­ma­žė­jo ke­liais šim­tais li­tų. Žmo­nės ne­ri­mau­ja. Kaip iš­gy­vens? Mais­tas ši­taip brangs­ta.

REKLAMA

Anks­čiau gau­sioms šei­moms pa­gel­bė­da­vo gau­na­mi mais­to pa­ke­tai. Ta­čiau so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ap­gai­les­ta­vo, jog ko­vą ir mais­to pa­ke­tai bus kuk­les­ni. Tik ke­tu­rių rū­šių pro­duk­tai.

REKLAMA

Gal vals­ty­bė su­tau­pys, su­ma­ži­nu­si pa­šal­pas? So­cia­li­nė dar­buo­to­ja pur­to gal­vą. Pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius la­bai išau­go. So­cia­li­nės pa­šal­pos atei­na to­kie žmo­nės, ku­rie nie­kuo­met ne­pra­šy­da­vo. Mat pa­si­kei­tė įsta­ty­mas. Už­si­re­gist­ra­vus Dar­bo bir­žo­je, pa­šal­pą ga­li­ma gau­ti tuoj pat – ne­rei­kia lauk­ti pu­sės me­tų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atei­na daug jau­nų žmo­nių, – pa­sa­ko­ja Vio­le­ta Zub­rec­kie­nė. – Bai­gia moks­lus – ir ne­tu­ri kur dė­tis. Nie­kas ne­prii­ma į dar­bą. Grįž­ta į kai­mą, pas tė­vus. Yra bai­gu­sių net aukš­tuo­sius moks­lus. Pa­gal­vo­ju, jei­gu aš bū­čiau jau­na, kaip rei­kė­tų vis­ką pra­dė­ti. Net ir da­bar, kai tu­riu dar­bą už tūks­tan­tį li­tų, nei­gy­ven­čiau, jei­gu vy­ras ne­dirb­tų už­sie­ny­je. Už­tek­tų tik mais­tui.“

REKLAMA

Nei vai­sių, nei sal­du­my­nų

Kra­žių se­niū­ni­jos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Da­nu­tė Ša­raus­kie­nė rū­pi­na­si de­vy­nio­mis so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis. Ten­ka ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vą, kad gau­siai šei­mai pa­mai­tin­ti už­tek­tų su­ma­žin­tos pa­šal­pos. „Pa­da­li­ja­me gau­tus pi­ni­gė­lius į ke­tu­rias da­lis. Žiū­rim, kiek išei­na sa­vai­tei. Sten­gia­mės iš­si­vers­ti, – sa­ko so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. – Pa­ti su­žiū­riu, kur ko­kia pre­kė pi­giau. Ei­nu drau­ge su šei­ma ap­si­pirk­ti, ar­ba duo­du da­lį pa­šal­pos pi­ni­gų, bet prieš tai smul­kiai ap­ta­ria­me, ką už juos pirks. Anks­čiau dar išei­da­vo vai­kus kar­tais pa­le­pin­ti vai­sium ar ko­kiu ska­nės­tu. Kar­tais iš pa­šal­pos šiek tiek pa­tau­py­da­vo­me būs­to re­mon­tui ar bui­ties prie­tai­sui. Da­bar tuos da­ly­kus ten­ka pa­mirš­ti. Ge­rai, kad da­lis šei­mų tu­ri šio to pri­si­kon­ser­va­vę iš sa­vo so­do ir dar­žo.“

REKLAMA

So­cia­li­nės dar­buo­to­jos nuo­lat tu­ri su­kti gal­vas, kaip iš ma­žes­nės pi­ni­gų su­mos ir brangs­tant pro­duk­tams pa­mai­tin­ti gau­sias ir so­cia­li­nių įgū­džių ne­tu­rin­čias šei­mas. Pa­si­tel­kia­ma vi­sa šei­mi­nin­kės iš­mo­nė. Pa­vyz­džiui, dau­gia­vai­kei la­bai gau­siai šei­mai iš ūki­nin­ko nu­per­ka­ma kiau­lė. Taip išei­na ge­ro­kai pi­giau ne­gu pirk­ti po ki­log­ra­mą. Iš vie­tos ūki­nin­kų nu­per­ka­ma bul­vių ir ki­to­kių dar­žo­vių. Pra­šo­ma, kad tur­tin­ges­nės šei­mos rem­ti­nų šei­mų vai­kams pa­do­va­no­tų rū­be­lių.

REKLAMA
REKLAMA

Mais­to kai­noms rei­kė­tų dau­giau kont­ro­lės

Kel­miš­kis vers­li­nin­kas Ri­man­tas Gir­ža­das yra par­duo­tu­vės, val­gyk­los – res­to­ra­no ir kon­di­te­ri­jos ce­cho sa­vi­nin­kas. Vie­na iš pa­grin­di­nių kon­di­te­ri­jos ža­lia­vų kiau­ši­niai, pa­sak vers­li­nin­ko, šio­mis die­no­mis kai­na­vo per pen­kis li­tus. Tiek pa­pra­šė tie­kė­jai. Pa­rei­ka­la­vus pa­grįs­ti kai­ną, paaiš­kin­ta, jog Eu­ro­pa rei­ka­lau­ja ge­res­nė­mis są­ly­go­mis lai­ky­ti viš­tas. Rei­kės in­ves­ti­ci­jų. To­dėl bran­gi­na­mi kiau­ši­niai.

Vers­li­nin­kas įta­ria, jog tai prieš­ve­ly­ki­nis triu­kas. Tuo lai­ko­tar­piu kiau­ši­niai kas­met pa­brang­da­vo. Ta­čiau, kad kai­na pa­siek­tų to­kį ly­gį, dar ne­bu­vo.

„Per men­ka mais­to kai­nų kont­ro­lė, – sam­pro­tau­ja Ri­man­tas Gir­ža­das. – Sup­ran­tu, kad kai­noms at­si­lie­pia elekt­ros ener­gi­jos, ku­ro, naf­tos bran­gi­mas. Ta­čiau ar tik­rai tiek daug ir taip spar­čiai jos tu­rė­tų kil­ti? Ne­ma­nau.“

Ka­dan­gi R. Gir­ža­das sa­vo par­duo­tu­vei iš tie­kė­jų ima ma­žes­nius kie­kius pro­duk­tų, kai­nos dar di­des­nės. „Dir­bam su ne­di­de­liu pre­ky­bos ant­kai­niu, – sa­ko vers­li­nin­kas. – Bet kar­tais ky­la abe­jo­nė, ar neat­si­sa­ky­ti vers­lo, nes kon­ku­ruo­ti su di­džiai­sias pre­ky­bos tink­lais tam­pa vis sun­kiau.“

REKLAMA

STA­TIS­TI­KA

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos rin­ko­je par­duo­tos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos per sau­sio mė­ne­sį pa­di­dė­jo 0,6 pro­cen­to. Iš Lie­tu­vos rin­ko­je par­duo­tos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos dau­giau­sia pa­bran­go teks­ti­lės ga­my­bos pro­duk­ci­ja – 1,6, mais­to pro­duk­tų ga­my­bos – 1,3, ra­fi­nuo­tų naf­tos pro­duk­tų ga­my­bos pro­duk­ci­ja – 1,2 pro­cen­to, o at­pi­go gu­mi­nių ir plas­ti­ki­nių ga­mi­nių ga­my­bos – 2,8, bal­dų ga­my­bos pro­duk­ci­ja – 2,1 pro­cen­to.

Iš mais­to pro­duk­tų dau­giau­sia pa­bran­go:

– paukš­tie­na – 8,7 pro­c.

– mė­sos ir paukš­tie­nos pro­duk­tai – 5,7 pro­c.

At­pi­go džiū­vė­siai ir sau­sai­niai, il­gai iš­si­lai­kan­tys kon­di­te­ri­jos ke­pi­niai ir py­ra­gai­čiai – 2,7 pro­cen­to, grū­dų ma­li­mo pro­duk­tai – 1 pro­c.

Že­mės pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos

Sau­sį pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų gruo­džiu že­mės ūkio pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos su­ma­žė­jo 1,9 pro­cen­to.

REKLAMA

Iš gy­vu­li­nin­kys­tės pro­duk­tų pa­di­dė­jo tik kiau­ši­nių (3,1 pro­c.) su­pir­ki­mo kai­nos, o su­ma­žė­jo paukš­čių (5,4 pro­c.), gal­vi­jų (5,3 pro­c.), kiau­lių (2,9 pro­c.), avių ir ož­kų (2,5 pro­c.) bei na­tū­ra­laus pie­no (0,7 pro­c.) su­pir­ki­mo kai­nos.

Iš au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­tų pa­bran­go ja­vų mi­ši­niai (12,5 pro­c.), gri­kiai (8 pro­c.), ru­giai (5,5 pro­c.), kviet­ru­giai (5,2 pro­c.), ku­ku­rū­zai (4,4 pro­c.), vai­siai (2,9 pro­c.), ta­čiau at­pi­go ankš­ti­nių au­ga­lų grū­dai – 28,5, avi­žos – 9,6, bul­vės – 7,1 ir dar­žo­vės – 4,7 pro­cen­to.

R. Musneckienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų