Klaipėdos licėjuje – matematikos pamoka dešimtokams. Paaugliai rodo paskutinius turimus plastikinius aplankalus knygoms, sąsiuviniams bei pratyboms. Mokiniai su pedagogais yra sutarę, kad aplankalų atsisakys visai.
„Mokyklose mokosi tūkstančiai mokinių. Ir kiekvienas jų turi po dešimt vadovėlių, kuriuos taip pat reikia lenkti. Ir galutinis rezultatas toks, kad gamta labai teršiama tų išmetamų aplankalų, kadangi jie yra naudojami, geriausiu atveju, vienerius metus“, – sako dešimtokė Vesta.
„Aš manau, kad jie yra nereikalingi. Visi Vakarai irgi nenaudoja aplankalų. Ir tie tokie aplankalų naudojimai yra atėję kaip iš Rytų ir sovietų laikų. Tai manom, yra nereikalingi ir yra kitų alternatyvų, kuriomis galim pakeisti tuos aplankalus“, – tvirtina dešimtokė Emilė.
Tad mokiniai naudoja popierinius segtuvus sąsiuviniams, o daugelis vadovėlių jau perkelti į virtualią erdvę ir jaunimas mokosi iš jų planšetėse ar kompiuteriuose. Dar viena išeitis – plastikiniai daugkartiniai aplankalai.
„Jie kainuoja brangiau, bet ir tarnauja ilgiau. Galima 5–6 metus naudoti, o tie plastikiniai vienkartiniai, tai įsivaizduokit – mokinys lenkia vadovėlį, suplyšo aplankalas, jį išmetė, o vadovėlis dar neaplenktas“, – teigia geografijos mokytoja Aistė Andriulė.
Būtent ši mokytoja ir yra aplankalų atsisakymo iniciatorė. Anot jos, pati aplankalų idėja – saugoti vadovėlius – yra puiki, tačiau šiais laikais tai galima daryti ir kitaip.
„Sovietmečiu tai viską mes saugodavom, tai tiesiog yra įprasta praktika saugoti daiktus. Bet sovietmečiu gi buvo deficitas, o dabar ne. Pirk viską kiek tik nori – viskas prieinama“, – tikina A. Andriulė.
Tad Klaipėdos licėjaus bendruomenė siūlo ir kitoms šalies mokymo įstaigoms pasekti jų pavyzdžiu ir aplankalų atsisakyti.
„Kai kalbama, kad pasaulis dūsta nuo plastiko ir imama kalbėti apie aštuntąjį žemyną, kurį sudaro ta didžioji plastiko atliekų sankaupa, didesnė net kelis kartus už Prancūzijos plotą, tai aš manau, kad kiekvienas mes turime kažką daryti“, – kalba Klaipėdos licėjaus direktorė Regina Kontautienė.
Tad dauguma ir daro, dar vienas išskirtinės ekologijos pavyzdys – „Maisto Banko“ darbuotoja Klaipėdoje neša dėžę tuščių stiklainių. Organizacijos atstovai prašo žmones ir įmones nebereikalingus puslitrinius stiklainius aukoti jiems, o ne išmesti.
„Mes juos surenkame tam, kad galėtume prikelti antram gyvenimui. Tai reiškia mes juos išplaunam, išvalom, užpildom pagamintais perdirbtais gaminiais ir atiduodam tiems, kurie stokoja maisto“, – sako „Maisto Banko“ Klaipėdos regiono vadovė Irena Judžentytė.
Gautą maistą suvalgę žmonės stiklainius parneša atgal į „Maisto Banką“. Taip šie indai gelbsti vėl ir vėl. Per dieną savanoriai maistu užpildo ir išdalina po tris šimtus stiklainių.
„Šiuo metu surenkam apie 20–30 tūkstančių per metus, o poreikis yra virš 50 tūkstančių stiklainėlių. Tai, jei kas namie turi, labai tikrai lauksim“, – kalba I. Judžentytė.
Tokios pagalbos organizacija laukia visoje Lietuvoje. „Maisto banko“ kolektyvas labai prašo žmonių aukoti tik užsukamus bei pusės litro stiklainius, o prieš atnešant juos išplauti. Ir jei tik pavyksta – nukrapštyti etiketes. Mat dabar vien šiuo darbu Klaipėdoje užsiima 3 savanoriai. Per dieną jie išvalo 200 stiklainių.
.jpg)
