J. Abromavičius galėjo pakenkti VSD
"J. Abromavičius, pradėjęs dirbti saugume, pradėjo skųstis. Jis aiškino, kad tyrė kontrabandos gabenimą, sekdavo spirito, cigarečių kontrabandą, o kai reikėdavo sulaikyti susektą kontrabandinę "fūrą", jau jo neimdavo. Todėl jis norėjo ištirti iki galo tą reikalą. J. Abromavičius pradėjo tikrinti tą duomenų bazę, kur turėjo būti surašytos konfiskuotos "fūros" su kontrabanda, tačiau jų nerado, o betikrinant tą duomenų bazę, kaip J. Abromavičius sakė, jį kažkas užtiko ir sakė, kad dabar jau nežino, kas bus. Todėl be reikalo "užsiciklinot" ant to maišto ir Bražuolės tilto sprogdinimo tyrimų", - aiškino J. Maskvytis.
Pasak jo, J. Abromavičius galėjo pakenkti VSD, iškeldamas į viešumą ten vyravusius korupcinius ryšius.
Tuo tarpu J. Abromavičiaus našlė komisijai liudijo už uždarų durų ir su žurnalistais bendrauti atsisakė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
Į miškus išėjo dėl „žulikų“?
J. Maskvytis 1993 metų rugsėjį vadovavo į Pakaunės miškus pasitraukusiems SKAT kariams. Jo žodžiais tariant, maištas tąkart prasidėjo nuo kovos su to meto „žulikais“.
Buvęs savanoris paneigė konservatoriaus Vytauto Landsbergio anksčiau išsakytą versiją, esą tokia savanorių akcija buvo suinteresuota Rusijos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
"Man tai juokinga. Užmirškite vieną kartą, tai akivaizdus blefas. Dėl Bražuolės (geležinkelio tilto per Bražuolės upę sprogdinimo 1994 metais - red.) gal ir prisidėjo GRU, o dėl maišto, juk mes atėjome statyti Lietuvą, ne griauti", - tikino J. Maskvytis.
"Bedirbant SKAT, aš buvau atsakingas už ginkluotę, saugojome ir privačius objektus. Vienas iš įvykių - susitikimas su "žulikais" Kaune Mindaugo prospekte. Žmogus pasiskundė, kad jam pardavus kažkokias prekes, už jas buvo atsiskaityta padirbtomis markėmis, ir tą "žuliką" suradom. Jo dėdė buvo policijos komisaras. Susitarėme susitikti su juo, aš nuvažiavau su kareiviais, "žulikas" atvyko su samdomu žudiku iš Baltarusijos, bekalbant su jais atvyko policijos automobiliai ir užstojo man kelią, tada aš supratau, kas vyksta. Mūsų "Zilas" užstojo jiems kelią ir įvyko susišaudymas. Vėliau mano vadovai vykdė tyrimą ir nustatė, kad aš nekaltas ir prokuratūra nenorėjo kelti bylą, dėl to, kad ten buvo įsikišusi policija", - Seimo laikinajai komisijai aiškino J. Maskvytis.
Po kelių dienų, anot J. Maskvyčio, jo kabinete apsilankė policijos pareigūnai ir pranešė, kad įsakyta jį areštuoti, tačiau policijos pareigūnai taip ir nepaaiškino motyvų.
"Supratęs, kada mane seka, susikroviau ginklus, bulvių, šeimą tyliai iškrausčiau kitur gyventi. Tada paprašiau savanorių, kad mane jie palydėtų už miesto ir jie nutarė su manimi pasilikti. Nuvažiavom prie ežero,vėliau įsikūrėme Pakaunės miškuose ir gyvenom sau gražiai ir laimingai", - Pakaunės miškų akcijos pradžią komentavo J. Maskvytis.
Anot buvusio savanorio į mišką išvažiuota ne dėl to, jog nusikaltėlių bijota.
"Į mišką išvažiavau ne dėl to, jog "žulikų" bijojau, o dėl to, jog bijojau, kad mane pasodins ir išsukiotomis rankomis paleis", - dėstė J. Maskvytis.
Miške gyveno smagiai
Anot jo, savanoriams sužinojus apie Krašto apsaugos ministro (KAM) Audriaus Butkevičiaus įsakymą, surinkti ginklus, savanoriai sunerimo ir pasiprašė priimami į J. Maskvyčio "būrį".
"Savanoriai suprato, kad jei ginklai bus vienoje vietoje, priešas apsups juos ir nebereikės net kautis. Todėl jie nutarė atkeliauti pas mane, aš sutikau, kad ateitų, nes daugiau "liaudies" ir smagiau", - sakė buvęs savanoris.
Anot J. Maskvyčio, tuomet miške pradėjo lankytis ministras A. Butkevičius, SKAT juristė Leonarda Kuodienė ir bandė savanorius įkalbėti palikti mišką.
"A. Butkevičius įkalbėjo nuvažiuoti pas prokurorą Artūrą Paulauską ir tada aiškino, kad man bylą nutrauks. Penkiese apsiginklavome, važiavome su mano mašina - "Volga". Pasiėmėme automatų, granatsvaidžių, granatų, apie mažesnius ginklus jau nešneku. Negavę raštiško susitarimo dėl bylos nutraukimo, ir supratęs, kad galime pakliūti į A. Butkevičiaus pinkles, jiems pasakiau "labanakt", ir grįžom į mišką, ir vėl laimingai gyvenom", - dėstė J. Maskvytis.
Pasak J. Maskvyčio miške buvę savanoriai puikiai sutarė ir su J. Abromavičiumi.
"Juras mums buvo kaip draugas - ir benzino atgabendavo, ir konservų, su juo bendravome normaliai", - tikino J. Maskvytis.
Anot jo, savanoriams galiausiai nutarus palikti mišką, vienas jų lyderių - Arvydas Pangonis - paskutinėmis dienomis dar nusprendė susitikti su V. Landsbergiu. Komisijoje liudijęs savanoris teigė jau žinojęs V. Landsbergio nuomonę iš žiniasklaidos ir net nežinojęs, ar šis susitikimas įvyko.
V. Landsbergis prabilo apie Rusijos interesą
Praėjusią savaitę Seimo laikinajai komisijai liudijęs buvęs ilgametis konservatorių lyderis, europarlamentaras V. Landsbergis teigė, kad SKAT karių maištu 1993-aisiais Pakaunėje, buvo suinteresuota Rusija.
"Kol nebus atsakytas klausimas dėl Pakaunės, sunku imtis kito algebros kurso, nes neturėtumėte pagrindo, o Pakaunės įvykius kurstė GRU, už tų įvykių stovėjo Rusijos interesas ir jos slaptųjų tarnybų interesas", - komisijai dėstė V. Landsbergis.
Pasak europarlamentaro, Rusija buvo suinteresuota maištu, kadangi vis dar nenorėjo palikti Lietuvos.
J. Maskvytį 2000-aisiais Kauno apygardos teismas už neteisėtą ginklų ir sprogmenų laikymą buvo nuteisęs 4 metams nelaisvės. J. Maskvyčio sodyboje buvo rasta daug įvairių ginklų ir amunicijos - granatų, Kalašnikovo automatas su optiniu taikikliu, medžioklinis šautuvas, pistoletas "Luger", daugiau nei 1 tūkst. šovinių, detonuojančių kapsulių, elektrodetonatorių, padegamosios virvutės.
REKLAMA
