Vienintelis esminis pakeitimas
R. Šadžius, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, dėkojo Andriaus Kubiliaus Vyriausybei už nuveiktą darbą, kuriant projektą. Finansų ministras teisinosi, kad dėl laiko stokos naujoji Vyriausybė nebegalėjo į biudžeto projektą įtraukti daugelio programoje numatytų įsipareigojimų.
Dėl to pakoreguotame biudžeto projekte naujoji Vyriausybė siūlo daryti tik vieną esminį pakeitimą. Beveik 62 milijonus litų turėtų sudaryti asignavimai, skirti minimaliajai mėnesinei algai didinti. Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad jau nuo sausio 1 dienos minimali alga bus pakelta iki 1000 litų.
2013 metų biudžeto pajamas turėtų sudaryti 18,2 milijardo, o su Europos Sąjungos parama – 25,7 milijardo litų. Ateinančių metų biudžeto deficitas sieks 740 milijonų litų, arba 0,6 BVP. Su visu biudžeto projektu galima susipažinti čia.
[papildyta 12:20] Balsuojant dėl biudžeto projekto, 73 Seimo nariai balsavo už, 5 prieš, 48 susilaikė. Verta atkreipti dėmesį, kad valdančiųjų Darbo partijos frakcijos nariai balsavo arba prieš įstatymo projektą, arba susilaikė.
„Prieš“ balsavo Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, darbiečiai Dangutė Mikutienė ir Sergej Dmitrijev, tvarkietis Remigijus Ačas bei liberalas Eugenijus Gentvilas. Balsuojant susilaikė trys iš keturių valdžioje esančių partijų – Darbo partija, Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Įstatymo projekto priėmimas vyks ketvirtadienį.
Paspaudus šią nuorodą galima pamatyti, kaip balsavo pavieniai Seimo nariai.
Po balsavimo Rasa Juknevičienė tuoj pat savo paskyroje socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbė:
"Darosi įdomu - trys iš keturių valdančiosios koalicijos frakcijų nebalsavo, kad biudžetas būtų priiminėjamas ketvirtadienį! Išgelbėjo opozicija, balsavusi už. Atrodo, paprastas procedūrinis balsavimas, bet įtampa prieš balsavimą dėl imuniteto kyla. Panašu, kad tokiu balsavimu darbiečiai, tvarkiečiai ir lenkai parodė socdemams, kad gali nebalsuoti dėl biudžeto, jei... Tikriausiai, tai tik mankšta, siekiama parodyti, kad socialdemokratai koalicijoje yra tik mažuma".
Konservatoriai viską darė gerai?
A. Kubiliaus Vyriausybės parengto biudžeto projekto svarstymas opozicijoje atsidūrusiems konservatoriams kelia daug pasipiktinimo. Kadangi kritikuoti jame įtvirtintų nuostatų jie negali, juk tai jų pačių darbas, jie piktinasi tuo, kad naujieji valdantieji pasiliko tą patį biudžeto projektą, nors prieš tai aršiai kritikavo 15-osios Vyriausybės darbus biudžeto tvarkymo srityje.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, aktyviai besireiškianti socialiniame tinklalapyje „Facebook“, prieš posėdžio pradžią paskelbė:
„Valdančioji dauguma į Seimą atnešė iš esmės buvusiosios Vyriausybės parengtą biudžetą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad buvusios opozicijos ketverių metų triukšmas dėl blogo A. Kubiliaus vyriausybės darbo, dėl taip vadinamos naktinės mokesčių reformos ir visi priešrinkiminiai klyksmai yra visiškas niekalas. Juk jei buvo blogai padaryta, tai pakeiskit! Laiko tikrai buvo, mes, skirtingai nei buvo 2008 metų gruodį, tikrai laiko dirbtinai į naktį nebūtume varę. Manau, kad taip bus ir visą likusią kadenciją - važiuos mūsų nutiestais bėgiais iš inercijos, be azarto ir be naujų idėjų. Minimalių gebėjimų vyriausybė su maksimaliomis ambicijomis bet kokia kaina būti valdžioje.“
Per posėdį Dainius Kreivys kvestionavo, ar visi socialdemokratų, buvusių opozicijoje, šūkiai apie naktinę mokesčių reformą buvo tik populizmas ir žmonių apgaudinėjimas.
Džiaugiasi, kad nėra išpuolinės biudžeto korekcijos
Liberalų sąjūdžio (LLS) frakcijos narys Kęstutis Glaveckas apie biudžeto projektą pasisakė pakankamai konstruktyviai. Jis pabrėžė, kad naujos Vyriausybės pliusas, kad biudžetas koreguotas mažai ir jame nėra išpuolių ryškiai padidinti išlaidas arba sumažinti mokesčius, kad būtų negerai.
„Išpuolinės korekcijos prieš biudžetą negali būti”, – akcentavo jis.
Politikas tik atkreipė dėmesį į MMA kėlimą, kurio nekantriai laukia Lietuvos žmonės. „Valstybė ir savivaldybės tam numatė papildomai 60 mln. litų, bet be valstybės ir savivaldybių yra dar ir privatus ūkis, kuris sudaro 70 proc. ekonomikos. Verslininkai turi kelias savaites, kad pakeltų MMA darbininkams. Jie turi mažai laiko įvykdyti šį pakeitimą. Algų pakėlimas ekonomine prasme reiškia, kad verslininkai turi padidinti savo pardavimus, kad galėtų išmokėti daugiau pinigų. Per tokį trumpą laiką padaryti korekciją verslininkams bus sunku”, – teigė jis.
Seimo nario manymu, tikėtina, kad verslininkai nueis tradiciniu keliu, kai pasikvies darbuotojus ir perrašys sutartis, pagal kurias jie dirbs ne aštuonias valandas, o šešias, ir jiems bus mokami tie patys 850 litų. „Instrumentų šiai situacijai pakeisti mes praktiškai neturime, todėl tikimybė, kad darbuotojai gaus didesnę algą – nedidelė”, – svarstė K. Glaveckas.
E. Masiulis: pažadai – šnipštas
LLS frakcijos pirmininkas Eligijus Masiulis akcentavo būtent minimalios algos didinimo klausimą. „Ketinimai ir norai yra geri, ir matyt būtų galima sakyti, kad naujoji koalicija lygtais palaipsniui pradeda vykdyti savo pažadus“, – pareiškė E. Masiulis. Vis dėlto, jo manymu, toks skubotumas prieštarauja A. Butkevičiaus teiginiams, kad jokių revoliucijų ir staigių pokyčių nebus.
E. Masiulis akcentavo, kad nors ketinama „užsukti“ Lietuvos ekonomiką ir ūkį, nes žmonės, pradėję gauti daugiau algos, daugiau vartos. Tačiau tuo pat metu pridėtinės vertės mokesčio prognozė yra mažinama. „Tad tai yra visiškas šnipštas, kada buvo kalbama apie, kad žmonės, uždirbdami daugiau, pradės daugiau vartoti. Kitaip kaip tik turėtų būti didinamas pridėtinės vertės mokesčio prognozė.“
A. Kubilius: ačiū, kad dar nesugadinote
Andrius Kubilius, tik ką pradėjęs eiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos seniūno pareigas ir tapęs opozicijos lyderiu, teigė, kad siūlo balsuoti už šį biudžeto projektą, kurį parengė jo vadovaujama vyriausybė ir naujoji vyriausybė dar nesugadino.
Buvęs premjeras ėmėsi girti 15-osios Vyriausybės darbus, kai buvo įgyvendinama efektyvi fiskalinės konsolidacijos politika.
„Kairioji opozicija neparėmė nė vieno sprendimo, kurį mes turėjome priimti Seime nuo 2009 metų neturėdami daugumos. O galėjome pasiekti daugiau, jei ne opozicijos priešgyniavimas“, – į dabartinės valdančiosios daugumos daržą metė akmenį A. Kubilius. Jis neslėpė, kad norėtų, jog naujoji valdančioji dauguma pripažintų, kad priešindamasi šiai politikai, klydo, tačiau, jo manymu, tokio sąžiningumo vargu, ar galima tikėtis.
„Valdantieji yra priversti bent iš dalies užmiršti retoriką ir fiskalinėje politikoje elgtis atsakingai“, – sakė jis.
A. Kubilius priminė, kad buvę valdantieji pasiekė, kad nuo milžiniško biudžeto deficito, kuris atsirado dėl didintų socialinių išlaidų ir per krizę sumažėjusių viešojo sektoriaus pajamų, buvo pereita prie mažesnio už Mastrichto kriterijus deficito, buvo pasiektas vienas sparčiausių Europoje augimų, kuris viršijo tris procentus.
„Šiandien svarstant kitų metų biudžetą galiu palinkėti tik vieno – nepagadinkite to, ką mes turėjome skausmingai taisyti, ir ačiū už tai, kad dar nepagadinote“, – ragino A. Kubilius.
Tačiau A. Kubiliui biudžeto projekte užkliuvo MMA didinimas iki 1000 litų, kadangi tai nėra suderinta su verslo bendruomene ir tai yra visai ekonomikai didelę riziką sukeliantis veiksnys, kuris gali turėti įtakos potencialiam darbo vietų sumažėjimui smulkiajame versle. „Už tai, kad gali nukentėti paprasti žmonės, atsakomybę turi prisiimti nauja Vyriausybė“, – teigė jis.
M. Zasčiurinskas: projekte pakeisti daugiau pritrūko laiko
„Skurdas padidintas, socialinė atskirtis išaugus, pensijos priešpaskutinėje vietoje, darbo užmokestis priešpaskutinėje vietoje, gimstamumas mažėja, migracija išaugo“, – ankstesnės Vyriausybės darbus dar kartą spėjo reziumuoti Mečislovas Zasčiurinskas, pareiškęs, kad Lietuvoje jau atsirado sąvoka „dirbantis skurdžius“, tai yra dirbantis, tačiau per mažą algą gaunantis žmogus.
„Darbietis“ teisinosi ir dėl to, kad ankstesnių valdančiųjų projekte buvo padaryta tiek mažai pakeitimų: „Naujoji Vyriausybė dirba pusantros dienos. Tai yra per mažai, kad ką nors esminio pakeisti.“ Jis tvirtino, kad užtruko Vyriausybės formavimas, todėl dabar reikia priimti A. Kubiliaus Vyriausybės biudžetą.
Vis dėlto M. Zasčiurinskas džiaugėsi, kad net ir su tokiais laiko apribojimais pavyko į projektą įtraukti minimalios algos didinimo klausimą. „Laikymasis žodžio yra geras startas“, – teigė jis.
K. Daukšys: biudžetas yra tarpinis tiek, kiek nauja Vyriausybė sugebėjo jį sužiūrėti
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys teigė, kad šis biudžeto projektas – tai senos Vyriausybės suknelė, kurią nauja Vyriausybė turi apsivilkti. Pasak jo, neįmanoma buvo taip greitai jo pataisyti, tačiau belieka džiaugtis, kad numatytas MMA didinimas, kuris nurodytas visų valdančiąją koaliciją sudarančių partijų programoje. Taip pat jis apgailestavo, kad tas didinimas ne toks ženklus.
Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad biudžeto projekte jis pasigenda ekonomikos skatinimo veiksnių, PVM lengvatų maisto produktams, taip pat jam abejonių kelia ES reikalavimai pakelti akcizus dyzelinui ir cigaretėms. Anot Seimo nario, A. Kubiliaus Vyriausybė sukūrė situaciją, kai pakėlus akcizus, dyzelinas ir cigaretės plūdo iš Baltarusijos, atitinkamai Lietuvoje buvo mažiau parduodama ir mažiau surenkama.
„Siūlau Finansų ministerijai pagalvoti, kaip suvaldys šią problemą. Juk 40 proc. Lietuvos rūkalių rūko neapmokestintas cigaretes. Šitas biudžetas yra tarpinis tiek, kiek nauja Vyriausybė sugebėjo jį sužiūrėti. Tikiuosi, bus taisomas ir linkiu tą kuo greičiau padaryti“, – sakė jis.
***
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos patobulintam 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.
Projektas pataisytas įvertinus atnaujintas makroekonomikos prognozes, numatomą didinti minimalų mėnesio atlyginimą, apibendrintus Seimo narių, valstybės institucijų siūlymus bei atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas. Palyginti su ankstesniuoju projektu, valstybės biudžeto rodikliai kinta nedaug, pažymima Finansų ministerijos pranešime.
Visos valstybės biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7,546 mlrd. litų) sudarys 18,2 mlrd. litų, su ES ir kitos paramos lėšomis – 25,7 mlrd. litų. Palyginti su ankstesniuoju projektu, pajamos mažėja 0,4 mln. litų.
Patobulintame projekte valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti sudarys 26,4 mlrd. litų – 42,4 mln. litų daugiau, palyginti su ankstesniuoju projektu.
2013 m. valstybės biudžeto asignavimai viršija pajamas 740 mln. litų, deficitas sudarys 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas 2013 m. visų viešųjų finansų deficitas – apie 2,5 proc. BVP. Planuojama, kad 2012 metų viešųjų finansų deficitas neviršys 3,0 proc. BVP.
Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) sudarys beveik 21,4 mlrd. litų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28,9 mlrd. litų.
Atsižvelgus į lapkričio pabaigoje Finansų ministerijos atnaujintas vidutinio darbo užmokesčio augimo bei nedarbo rodiklių perspektyvas 2012 ir 2013 metams ir į tai, kad, priėmus sprendimą didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 1000 litų nuo 2013 m. sausio 1 d., vidutinio darbo užmokesčio augimo per metus projekcija 2013 m. didėtų dar vienu procentiniu punktu, planuojama, kad gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į nacionalinį biudžetą, palyginti su ankstesniuoju projektu, didės 165,8 mln. litų (iš jų į valstybės biudžetą – 68 mln. litų).
Įvertinus 2012 m. pajamų surinkimo tendencijas, 2013 metų valstybės biudžeto akcizų pajamų prognozė mažinama apie 32 mln. litų, pajamų iš PVM prognozė mažinama apie 64,2 mln. litų.
Patobulintame įstatymo projekte pajamų iš dividendų prognozė didinama 17 mln. litų – iki 214 mln. litų, o iš transporto priemonių mokesčių – 11,5 mln. litų, iki 181,5 mln. litų.
Dėl siūlymo padidinti MMA iki 1000 litų lėšų poreikis sudaro 160 mln. litų, iš kurių apie 62 mln. litų tenka valstybės biudžetui, o 98 mln. litų – savivaldybių biudžetams.
Patobulintame įstatymo projekte Vyriausybė siūlo padidinti valstybės biudžeto asignavimus 66,3 mln. litų, iš kurių beveik 62 mln. litų sudaro asignavimai, kuriuos siūloma skirti MMA padidinti iki 1000 litų.
Siekiant, kad minėtasis siūlomas išlaidų padidinimas nepažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų, siūloma sumažinti asignavimus beveik 24 mln. litų, iš kurių 16,5 mln. litų sudarytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinių pensijų, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokų programai numatomos skirti lėšos (dėl asignavimų perdavimo kitoms institucijoms); 5,5 mln. litų - valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams; beveik 2 mln. litų – asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir biudžetinių įstaigų pajamų įmokų.
Patobulintame Valstybės investicijų 2013-2015 metų programos (VIP) projekte 2013 metams valstybės kapitalo investicijoms numatoma skirti, palyginti su ankstesniuoju projektu, 1,5 mln. litų mažiau.
Iš viso VIP finansuoti 2013 m. numatyta 4,749 mlrd. litų. Iš jų ES paramos lėšos sudaro 3,197 mlrd. litų, valstybės garantuojamos paskolos – 253,2 mln. litų.
