Kas iš tikrųjų vyksta
Kai kuriuos dujos, darančios didelę įtaką klimato atšilimui, susidaro dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės šiltnamio dujos yra vandens garai, anglies dvideginis, metanas ir ozonas. Metano dujos yra labai degios, bet didžiausia jų keliama grėsmė – šiltnamio efektas. Išsiskyrusios į orą metano dujos dar labiau paspartina šiltnamio efektą. Daug metano dujų susidaro pūvant maisto atliekoms. Klimato atšilimo problemą aštrina ir kone 20 kartų stipriau nei CO₂ atmosferą teršia milžiniški kiekiai išmetamo maisto. Biologiškai skaidžias atliekas galima vadinti seniausia atliekų rūšimi, ir jei seniau išmetamos maisto atliekos nekeldavo bėdų, dabar jas privalome tvarkyti taip pat kaip ir kitokios rūšies šiukšles. Maisto atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir yra išvežamos į sąvartynus. Biologiškai skaidžios atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų atliekų ir nors kasmet į sąvartynus patenka vis mažiau šiukšlių, maisto atliekų nemažėja. Sąvartyne biologiškai skaidžios atliekos pūva be deguonies, todėl joms yrant išsiskiria metanas, sieros vandenilis, anglies dioksidas, gali išsiskirti amoniakas ir kitokių lakiųjų organinių junginių. Sąvartynuose pūvantis maistas ne tik labai dvokia, teršia dirvožemį ir vandenį, bet ir išskiria jau minėtą anglies dioksidą bei nuodingas metano dujas. Priešingai nei vaisių ir daržovių atliekos (angliavandeniai), kurios irdamos išskiria mažai arba net visai neišskiria metano dujų, gyvulinės kilmės maisto atliekos pūdamos išskiria daug metano dujų. Jei augalinės ir gyvulinės kilmės maisto atliekos pūva drauge, metano taip pat išskiriama daug. Kaip tik taip yra Lietuvos sąvartynuose – maisto atliekos čia nerūšiuojamos.
Maisto Lietuvoje švaistoma ne mažiau nei kitose šalyse – per metus Lietuvoje išmetama apie 80 tūkst. tonų maisto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neatsakingai švaistome maistą, nes dalis išmesto maisto dar būna tinkama vartoti. Vienas mūsų šalies pilietis išmeta apie 50 kg maisto, bet tai ne tik eilinio pavienio vartotojo problema – maistą švaisto ir ūkininkai bei maisto perdirbimo pramonė. Taigi maisto atliekų klausimas turi būti sprendžiamas visos maisto pramonės lygmenyje.
Ką galime padaryti?
Atliekas reikia rūšiuoti, nes jas galima perdirbti. Jei kyla klausimų dėl maisto atliekų tvarkymo, atsakymas tas pats: šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir transportuojant maistą, šalinant maisto atliekas, kiekį galime valdyti ir taip prisidėti prie ES iškeltų tikslų sumažinti maisto atliekų įtaką klimato atšilimui. Tinkamai tvarkomos maisto atliekos taip pat duos naudos ir neprisidės prie klimato atšilimo. Pirmiausia patartina vartoti vietinius produktus, o dar galiojančius maisto produktus galima atiduoti mažiau pasiturintiems, kai kurias maisto atliekas priimtų ir gyvūnų globos įmonės, taip pat tam tikras maistines atliekas galima pasiūlyti ūkininkams. Dar viena išeitis – biologiškai skaidžias atliekas kaupti specialiose šiukšliadėžėse, kad jos nepradėtų pernelyg greitai pūti, o tinkamai pūdant maisto atliekas galima paversti kompostu. Lietuvoje ruošiamasi iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintam kompostui parengti reikalavimus, kurie leis nustatyti komposto kokybę ir jį panaudoti žemės ūkyje kaip trąšą. Jeigu kompostas bus netinkamas žemės ūkiui, jį bus galima panaudoti želdiniams. Iš biologiškai apdorotų maistinių atliekų galima išgauti biodujas (kas yra populiaru Skandinavijos šalyse).
„Jau skirta lėšų ir ateityje maistinės atliekos bus nukreipiamos į kompostavimą. Per 2014–2020 metus individualiose valdose bus pastatyti specialiai maistinių atliekų kompostavimui skirti konteineriai. Bus gaunamas tikrai kokybiškas kompostas: be stiklo ar plastiko priemaišų“,– sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius D. Krinickas ir apgailestauja, kad mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, nurodančio, kad kompostuojama 15 proc. maistinių atliekų, tačiau drauge ir pasidžiaugia, nes lenkiame Latviją ir Estiją. Šios šalys kompostuoja apie 6 proc. maistinių atliekų, o Lietuva – 8 proc.
Visai nesunku prisidėti mažinant klimato atšilimą, reikia tik žinių ir noro, o tinkamas maisto atliekų tvarkymas turėtų būti kiekvienam savaime suprantamas.
