Aplinkos ministerija skelbia, kad vykdant Europos Sąjungos direktyvas – kitąmet nemaža dalis lietuvių maisto atliekas turės rūšiuoti. Maisto į bendrą šiukšlių kibirą kitąmet nebegalės mesti gyventojai tų miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų.
Tiesa, tinkamu maisto atliekų surinkimu palikta pasirūpinti vietos valdžiai – savivaldybėms.
„Jos turės užtikrinti konteinerius gyventojams – t.y. priemones būtinas, taip pat turės sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais, kad surinktos maisto atliekos būtų tinkamai apdorojamos“, – sako Atliekų departamento direktorė Agnė Bogačiūtė.
Tiesa, nors savivaldybės ir privalės nupirkti naujus konteinerius, o šiukšles tinkamai panaudoti, kaip seksis įtikinti rūšiuoti pačius gyventojus, pasakyti sunku.
Skatinant vilniečius rūšiuoti jų kiemuose jau kurį laiką įrengta įvairiausių rūšiavimui skirtų konteinerių. Tačiau pažvelgus į jų vidų – akivaizdu, kad rūšiavimas rūpi toli gražu ne visiems.
Plastikui skirtame konteineryje mėtosi ne tik įvairiausios buitinės atliekos bei popierius, o net ir gitara. Ne vienas vilnietis skundžiasi, jog šiukšles kur papuola meta, nes tiesiog trūksta konteinerių. Visgi, Vilniaus miesto Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas tikisi, kad rūšiavimas pagyvės baigus įrengti daugiau nei 750 naujų požeminių konteinerių. Prie jų ir žadama įrengti naujus – skirtus tik maisto atliekoms.
„Šiuo metu statomose konteinerių aikštelėse praktiškai visose, keliose gal nebus, praktiškai visose bus atskiri konteineriai – numatyti maisto atliekų surinkimui“, – sako skyriaus vedėjas Valdas Juodis.
Šalia statomų aikštelių bus statomi arba nedideli maisto atliekoms skirti konteineriai, arba jau esamuose konteineriuose įrengiamos specialios sekcijos. Savivaldybė tikisi darbus baigti iki pavasario. Tuo tarpu kalbinti sostinės gyventojai maisto rūšiavimą ir palaiko, ir nemato tame jokios prasmės.
„Galvoju, kad nelabai gal čia pasiteisins pas mus. Visi pripratę kažkaip, skuba, bėga. Niekas čia per daug nepadės. Gal po poros metų kokių.“
Ką darys su maisto atliekomis, jei iš tiesų vilniečiai bus sąžiningi ir bendrai jų su kitomis šiukšlėmis nesumes, Vilniaus savivaldybė kol kas nenusprendė. Surinktas maistas atliekas tikimasi kompostuoti arba iš jų gaminti biodujas. Už tai gautos lėšos esą padėtų sumažinti kitų šiukšlių išvežimo kaštus. Tam, kad nedidėtų šiukšlių išvežimo mokestis, sutaupyti tikimasi ir perskirstant mokestį už kitas atliekas.
„Kadangi tam tikras maisto-virtuvės atliekų kiekis išsiimtų iš mišrių komunalinių atliekų srauto – reiškia, kad gyventojai, kurie moka už mišrių atliekų tvarkymą mokėtų mažiau už sumažėjusį kiekį“, – sako V. Juodis.
Apie šiukšlių išvežimo branginimą bent Vilniuje nekalba, tačiau nauji konteineriai sostinei gali atsieiti apie milijoną eurų. Likusius maždaug 9 milijonų eurų ketinama gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Tuo tarpu nelaukiant kitų metų, naujus, 120 litrų talpos, rudus konteinerius su oro cirkuliacija ir filtravimu, skirtus maisto atliekų rinkimui ,Alytaus rajono savivaldybė jau įsigijo. Regiono atliekų tvarkymo centras sako, jog tokių jau turi beveik 6 tūkstančius. Juose surinktos maisto atliekos Alytuje paverčiamos kompostu.
Naujais konteineriais besinaudojantys nuosavų namų šeimininkai alytiškiai tikina, kad jiems papildomas maisto rūšiavimas gyvenimo neapsunkina.
„Nes neturime vietos kur kompostuot, pas mus išvis nėra žemės sklypo, tai mes paėmę šitą konteinerį maisto ir labai gerai yra. Praktiškai šitas mišrių atliekų konteineris būna tuščias, nes nėra ką dėti – tiktai tualetinis popierius“, – sako Alytaus rajono gyventojas Jaunius.
Lietuvoje iki šiol maistą rūšiuoti privalėjo tik viešbučiai, restoranai, švietimo įstaigos bei gamybininkai.
