Nacionalinės gvardijos nariais tapo Maidano savigynos atstovai, kazokai ir „Pravyj sektor“ (Teisusis sektorius); vienas gvardijos būrių, pasivadinęs „Vikingais“, jau prisiekė tautai ginti Ukrainą.
Nacionalinės gvardijos vadovus ketinama suformuoti artimiausiu metu. Vėliau organizatoriai žada papasakoti smulkiau apie šį naują darinį, jo sudėtį ir tikslus.
(papildyta 14.05) Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) įsitvirtinę aktyvistai trečiadienį susitarė su radikalaus judėjimo „Spilna sprava“ („Bendras reikalas“) nariais, kad pasitrauks iš jų užimto Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministerijos pastato, tačiau kol kas neperduos jo valdžiai.
Abiejų konfliktuojančių stovyklų atstovai per derybas susitarė, kad "Spilna sprava" pasitrauks iš ministerijos pastato Kijevo centre.
Šiuo metu "Spilna sprava" aktyvistai palieka tą pastatą.
(papildyta 13.06) Opozicija ir valdančiosios daugumos atstovai Ukrainos parlamente kol kas nepriėjo prie bendros nuomonės dėl įstatymo projekto, numatančio atleisti nuo atsakomybės protesto akcijų dalyvius.
Tai trečiadienį pranešė valdančiosios Regionų partijos frakcijos narys Jurijus Mirošnyčenka.
„Vakar vakare buvo toks susitarimas: šiandien dar dirba ir derybininkų grupė, ir ekspertai, kad būtų parengtas bendras įstatymo projekto variantas, kuris būtų priimtinas ir opozicijai, ir daugumos atstovams“, – sakė deputatas žurnalistams parlamento kuluaruose.
J.Mirošnyčenka paaiškino, kad opozicija reikalauja skelbti besąlygišką sulaikytų aktyvistų amnestiją, o valdančioji dauguma prašo sąlygos, kad priėmus įstatymą būtų atlaisvinami užimti administraciniai pastatai.
Jis pridūrė, kad opozicija išreiškė pasirengimą pirmame etape atlaisvinti kai kuriuos pastatus, konkrečiai – vietos savivaldos ir vykdomosios valdžios institucijas.
„Tačiau jie nemano, kad realu atlaisvinti Profsąjungų namus ir Spalio rūmus, taip pat nemano, jog realu dabar atlaisvinti Kreščiatiko gatvę. Dėl šios priežasties jie pasiūlė išbraukti iš sąrašo kai kuriuos objektus“, – sakė parlamentaras.
J.Mirošnyčenka pažymėjo, kad abi pusės mėgins rasti bendrą sprendimą, tačiau jei to nepavyks padaryti, parlamento svarstymui bus pateikti du – ir opozicijos, ir daugumos – parengti įstatymo projektai. Bus priimtas tas projektas, kuris gaus daugiau deputatų balsų.
(papildyta 12.45) Ukraina yra prie „pilietinio karo“ slenksčio dėl priešpriešos tarp valdžios ir protestuotojų, trečiadienį parlamente įspėjo buvęs valstybės vadovas, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas.
„Visas pasaulis pripažįsta, ir pati Ukraina pripažįsta, kad valstybė yra prie pilietinio karo slenksčio“, – emocingai sakė L.Kravčukas, kreipdamasis į įstatymų leidėjus.
„Tai revoliucija. Tai dramatiška situacija, kurioje mes turime elgtis itin atsakingai“, – sakė buvęs valstybės vadovas, kurio žodžius deputatai palydėjo audringais plojimais.
L.Kravčukas prezidento poste dirbo 1991-1994 metais.
Ukrainos opozicija reikalauja daugiau nuolaidų
Ukrainos opozicija trečiadienį pareikalavo daugiau nuolaidų iš prezidento Viktoro Janukovyčiaus, įskaitant amnestiją kalinamiems aktyvistams, kad būtų išspręsta žmonių gyvybių pareikalavusi politinė krizė, nors jau atsistatydino premjeras ir visa jo vyriausybė.
Numatoma, kad Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) Kijeve dalyvaus derybose dėl šios krizės, kurias temdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimas Vakarų šalims nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus.
Jungtinės Valstijos taip pat atidžiai stebi padėtį: viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi telefonu su V.Janukovyčiumi, o prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išreiškė palaikymą protestuotojams savo metiniame pranešime „Apie Sąjungos padėtį“.
Kitą dieną po to, kai atšaukė sausio 16-ąją priimtus įstatymus, varžančius teisę protestuoti, Ukrainos parlamentas pradės naują nepaprastąją sesiją 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, per kurią bus svarstomas pasiūlymas paskelbti amnestiją kalinamiems aktyvistams.
Deputatai negalėjo balsuoti dėl amnestijos ankstesnę dieną, kai derybos įstrigo dėl valdžios reikalavimo, jog protestuotojai turi palikti Kijeve užimtus pastatus ir gatves.
Dešimtys aktyvistų buvo suimti nuo pirmųjų susirėmimų sausio 19 dieną. Per šiuos neramumus žuvo jau trys protestuotojai.
Saugumo pajėgos tvirtina nesančios kaltos dėl tų žmonių žūties, bet aktyvistai šiuos pareiškimus vertina nepatikliai.
Protestus varžantys įstatymai buvo atšaukti dramatišką dieną, per kurią taip pat atsistatydino V.Janukovyčiui ištikimas premjeras Mykola Azarovas ir visas jo ministrų kabinetas, siekiant sumažinti įtampą gatvėse.
Vyriausybės vadovo pareigas laikinai perims pirmasis premjero pavaduotojas Serhijus Arbuzovas, kuris taip pat yra artimas V.Janukovyčiui. Kai kurie analitikai kelia prielaidą, kad į premjero postą gali iškilti opoziciją palaikantis verslo magnatas Petro Porošenka.
Šios nuolaidos buvo didžiausios iš tų, kurias iki šiol padarė valdžia, mėgindama apraminti protestuotojus, jau ilgiau nei du mėnesius okupavusius gatves ir kai kuriuos vyriausybinius pastatus Kijevo centre. Tačiau opozicija leido suprasti norinti daugiau.
M.Azarovo atsistatydinimas „yra labai svarbus žingsnis – deja, pavėluotas“, opozicinės partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderis Arsenijus Jaceniukas antradienį sakė televizijai „5 kanal“.
Partijos UDAR („Smūgis“) vadovas ir buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko pareiškė: „Azarovas turėjo atsistatydinti prieš du mėnesius... Dabar logiškas žingsnis turėtų būti Viktoro Janukovyčiaus atsistatydinimas.“
Kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko, kurią opozicija laiko V.Janukovyčiaus politinio keršto auka, sakė, kad antradienį padarytos nuolaidos buvo „pirmas tikras rezultatas, kurį davė į gatves išėjusių žmonių kova“.
Tačiau ji pridūrė: „To negana. Nesustokite!“
Ukrainos žiniasklaida citavo valdančiosios Regionų partijos deputatus, kurie sakė, kad gali būti svarstoma galimybė grįžti prie 2004 metais priimtų konstitucijos nuostatų, suteikiančių prezidentui mažiau galių.
Buvusi Regionų partijos atstovė Aukščiausioje Radoje Ina Bohoslovska, kuri perėjo į opozicijos pusę įsiplieskus šiai krizei, sakė „5 kanal“ suprantantis, kad valdžia negalėjo susitarti dėl nepaprastosios padėties įvedimo, nes tam priešinosi vyriausybę palaikantys verslo magnatai Rinatas Achmetovas ir Serhijus Tihipka.
