Geologai nustatė, jog Žemės magnetinio lauko judėjimo greitis pasiekė rekordinį greitį per visą stebėjimų istoriją – per metus jis pasislenka 64 km atstumu. Tokiu greičiu Šiaurinis polius juda Sibiro link.
Mokslininkams pirmą kartą Žemės magnetinį lauką pavyko išmatuoti XIX amžiaus pradžioje – paaiškėjo, jog magnetinis ir geografinis Šiaurės polius nesutampa. Magnetinis Šiaurės polius išsidėstęs netoli Kanados Ellesmere salos – kitaip tariant, beveik už 1600 km nuo geografinio šiaurės ašigalio.
XX amžiaus pradžioje paaiškėjo, jog magnetiniai poliai nuolat migruoja, o dar vėliau paaiškėjo, jog jų judėjimo greičiai yra labai nevienodi. Štai 1904 metais Šiaurinio magnetinio poliaus padėtis per metus pasikeitė 15 km, o 2007 metais migracijos greitis pasiekė 60 km atstumą per metus.
Geologų teigimu, polių migraciją nulemia skysto metalo Žemės branduolio dinamika – šis judėjimas sukuria sroves, kurios savu ruožtu kuria Žemės magnetinį lauką. Tuo pačiu mokslininkai neatmeta galimybės, jog tokie procesai gali su laiku pakeisti vietomis Šiaurinį ir Pietinį magnetinį polių. Pasak mokslininkų, tai jau yra ne kartą įvykę Žemės istorijoje.
Žemės magnetinis laukas yra labai svarbus gyvybės egzistavimo faktorius – jis apsaugo mūsų planetą nuo vadinamojo Saulės vėjo bei tolimojo kosmoso spinduliuotės. Be apsaugos kosminė radiacija labai greitai sunaikintų dabartinę Žemės gyvybę.