Nuo rusakalbio kriminalinio pasaulio lyderio Aslano Usojano (Senio Chasano) nužudymo prabėgo mėnuo. Kaip ir buvo prognozuojama, A. Usojano mirtis sukėlė tikrą kriminalinį karą. „Įteisinti vagys“ gruzinai mėgina užvaldyti Rusijos pietus. Vienas iš pagrindinių nužudytojo priešų pakliuvo į izoliatorių. Sklinda gandai apie keleto Senio Chasano priešų nužudymą, rašo „lenta.ru“.
Nuo „karūnos“ iki „Fajetono“
Aslanas Usojanas buvo „karūnuotas“ praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Iki amžiaus paskutiniojo dešimtmečio jis neturėjo didelės įtakos „įteisintų vagių“ pasaulyje. Šaltiniai pažymi, kad Chasanas (Seniu tuomet jo dar niekas nevadino) anksti suvokė perspektyvas, atsiveriančias perėjus prie rinkos ekonomikos. Jis pradėjo užsiiminėti „vagių“ akimis žiūrint rizikinga veikla – siuntinėjo į regionus pavaldžius asmenis, kurie tapdavo verslininkais.
Daugelis kriminalinio pasaulio atstovų žiūrėjo į Chasaną nepatikliai – laikoma, kad „įteisinti vagys“ neturi užsiiminėti kokia nors legalia veikla. Kai kuriais duomenimis, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje netgi buvo keliamas klausimas dėl A.Usojano „nukarūnavimo“, tačiau paskutiniajame dešimtmetyje ne tas rūpėjo. O ir Chasanas pradėjo elgtis pagal laikmečio dvasią ir gana negailestingai susidorodavo su oponentais. Ar tai dėl skirtingo „sąvokų“ traktavimo, ar tai dėl banalaus įtakos sferų persiskirstymo tarp jo ir eilės kitų kriminalinių autoritetų atsirado priešprieša, kuri kai kada lyginama vos ne su nusikalstamuose sluoksniuose garsiu šeštojo dešimtmečio „kalių karu“(„Sūčja vojna“). Tuose „santykių išsiaiškinimuose“ iš abiejų pusių buvo dešimtys žuvusiųjų. Viskas baigėsi 1999 metais, kada Maskvoje buvo nušautas Chasano priešų lyderis, senas „įteisintas vagis“ Rudolfas Oganovas („Rudik Bakinskij“ – liet. „Rudikas iš Baku“).
Lygiagrečiai paaiškėjo, kad A.Usojanas pasirinko teisingą kelią: praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje ir pirmaisiais šio amžiaus metais regionus, į kuriuos jis išsiuntė „verslo agentus“, jis kontroliavo. O tie regionai, kuriuose buvo savi pretendentai į „įteisintų vagių“ sostą, buvo užimti jėga. Pavyzdžiui, taip atsitiko su Sverdlovsko sritimi – vietiniai kriminaliniai autoritetai Andrejus Trofimovas („Trofa“) ir Kar-Ogly Mamedovas („Karo“) bandė išsaugoti savo valdžią. Jiems šį klausimą sprendžiant su Chasano šalininkais buvo niokojamos kavinės, vyko „santykių aiškinimasis“ ir „sueigos“, viena iš kurių 2004 metų lapkritį vyko centriniame Jekaterinburgo parke – visiškai atvirai, dalyvaujant vietiniams valdininkams ir deputatams. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje A. Usojanas tapo vienu iš trijų pačių įtakingiausių kriminalinių autoritetų posovietinėje erdvėje. Kiti du nusikalstamo pasaulio lyderiai buvo Viačeslavas Ivankovas („Japončik“ – liet. „Japoniukas“) ir Zacharijus Kalašovas („Šakro Molodoj“ – liet. „Jaunasis Šakro“). 2006 metais Šakro buvo nuteistas ilgus metus kalėti Ispanijoje, o Japončikas 2009 metais buvo nušautas Maskvoje. Tad Senis Chasanas liko vienas.
A. Usojano klanas neturėjo vertų konkurentų, tad jo įkūrėjas faktiškai tapo vienvaldžiu Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderiu. Ir dar reikia pasakyti, kad Senis Chasanas turėjo vieną silpnybę – jis labai nemėgo „įteisintų vagių“ gruzinų. Pagal vieną versiją A.Usojanui nepatiko vadinamieji „mandarinščiki“ (liet. „mandarinininkai“) – prekeiviai, nusipirkę „įteisinto vagies“ titulą už pinigus (formaliai tai vadinama „vnos v obščiak“- liet. „įnešimu į bendrą kasą“). Tokia praktika paplitusi būtent gruzinų tarpe. Pagal kitą versiją dalykas tas, kad jezidas (nepainioti su kurdais jezidais) A. Usojanas užaugo Gruzijoje ir nelabai sutarė su vietos nacionalinės daugumos atstovais. Trumpai drūtai, Senis Chasanas labai gerai prisiminė savo šaknis: jis padėdavo diasporai ir aktyviai traukdavo jezidus į kriminalinį pasaulį (Šakro Molodoj, tarp kitko, irgi buvo jezidas).
Dėl A. Usojano „įteisinti vagys“ gruzinai pastaraisiais metais faktiškai neturėjo galimybės veikti Rusijos Federacijos teritorijoje. Jiems tai buvo ypač skausminga, kadangi jų tėvynėje prasidėjo plataus masto kova su organizuotu nusikalstamumu. Nepaprastai daug konfliktų, į kuriuos buvo įtrauktas A. Usojanas, susiję kaip tik su gruzinų kova dėl teisės veikti Rusijoje. Nors, aišku, Senis Chasanas ir jo „kolegos“ turėjo daugiau negu reikia ir kitų motyvų priešpriešai – visgi kalbama apie nusikaltėlių pasaulį, o ne apie filatelistų draugiją. Kurį laiką pagrindiniu Senio Chasano priešu buvo laikomas Tarielas Oniani („Taro“), tačiau galų gale paaiškėjo, kad šios dvi figūros yra visiškai skirtingo masto. Juo labiau, jeigu atsižvelgsime į tai, kad 2009 metais T. Oniani buvo sulaikytas, o 2010 metais Maskvos teismas jį nuteisė kalėti dešimtį metų kolonijoje už žmogaus pagrobimą.
Tuo pačiu metu į įkalinimo įstaigas atkeliavo „progon“ (liet. „pravarymas“, suprask, aplinkraštis „įteisintiems vagims“), kurį pasirašė ir A. Usojanas. Popierius skelbė: „Gyvybė vagims. Šios kursinės nuorodos parašymo pagrindu tapo tokia aplinkybė, o būtent: supažindiname jus su padėtimi, padorūs areštantai, kad MTC („Matrosskaja Tišina“, central – liet. „Centriniame „Matroskaja tišina“ kalėjme“) yra žmogus, jo pavardė Tarielis Oniani. Vagių žiniomis: jis yra***. Jeigu šis žmogus yra jūsų „chatoje“ (liet. „gryčioje“) arba susitikę su juo, elkitės atitinkamai“ (punktuacija – kaip originale – „Lentu.ru“ pastaba).
2010 metais į Senį Chasaną buvo pasikėsinta. Jis buvo sužeistas, bet išgyveno. Pasikėsinimas buvo siejamas būtent su Čerkizovo turgaus uždarymu: Maskvoje iš karto sumažėjo „įteisintų vagių“ įtakos sferų, todėl konkurencija jų tarpe paaštrėjo. Kai kurie kriminalinio pasaulio atstovai įtarė, kad pasikėsinimą organizavo „įteisintas vagis“ azerbaidžanietis Rovšanas Džanijevas („Rovšan Lenkoranskij“ – liet. „Rovšanas iš Lenkorano“, „Lenkoranskis“), o taip pat Džamalas Mikeladzė („Džemo“) ir jo brolis Mamuku Mikeladzė.
Vieni su visomis smulkmenomis aiškino nusikaltimo schemą, kiti tvirtino, kad visa tai prasimanymai ir Lenkoranskis negali būti prikišęs nagų prie incidento... Kaip ten bebūtų, bet Senio Chasano šalininkai atkreipė dėmesį į šį „įteisintą vagį“ ir pradėjo rinkti informaciją apie jį. Greitai jie priėjo išvadą, kad Lenkoranskis galėjo organizuoti net Japončiko žmogžudystę (anksčiau šio nusikaltimo užsakovu buvo laikomas Taro). Rezultatas buvo tas, kad 2012 metų lapkritį buvo paskelbta apie Lenkoranskio „nukarūnavimą“ (įdomu tai, kad gruzinai visai tam neprieštaravo: atitinkamą „progoną“ pasirašė „įteisinti vagys“ – 21 gruzinas ir 9 azerbaidžaniečiai). Bet buvo per vėlu: pasirodė, kad Lenkoranskis, Džemo, Tamazas Korošinadzė ir kiti Senio Chasano nedraugai jau buvo suspėję jei ne suorganizuoti lygiavertį klaną, tai bent jau tiesiog sukoordinuoti savo planus valdžiai persidalyti.
Gruodį A. Usojano priešai susirinko į plataus masto „sueigą“ Dubajuje. Jie „karūnavo“ vienu metu 15 naujų „įteisintų vagių“. Tai buvo iššūkis: Senio Chasano priešai pademonstravo, kad laiko save galinčiais spręsti, kas turi teisę į kriminalinio autoriteto statusą. O gruodžio pabaigoje į Maskvą atvyko asmeniškai Džemo ir jo bendražygis Merabas Džangveladzė („Merab Suchumskij“ – liet. „Merabas iš Suchumio“). 2013 metų sausio 16 dieną 75 metų A. Usojaną nušovė snaiperis, kai jis išėjo iš savo mėgstamo restorano „Senasis fajetonas“ (kitaip dar vadinamo „Karietnyj dvor“ (liet. „Karietų kiemas“), „Staraja kibitka“ (liet. „Senoji kibitka“)). Per pasikėsinimą nukentėjo padavėja. Ji ilgai gulėjo reanimacijos palatoje, bet išgyveno.
Nuo „Fajetono“ iki Emyratų
Valstybės Dūmos saugumo ir kovos su korupcija komiteto pirmininkė Irina Jarovaja tvirtino, kad jokių kriminalinių „santykių išsiaiškinimų“ po A. Usajano žūties laukti neverta. „Jokio pagrindo kalboms apie praėjusio amžiaus paskutiniojo negandų dešimtmečio sugrįžimą, kriminalinių karų įsiplieskimą nėra. Šiandien kita šalis, kiti įstatymai ir kita teisėtvarka“, - pareiškė deputatė. Ar verta sakyti, kad ji apsiriko?
Ne pats ryškiausias, bet pats tikriausias įvykis, atsitikęs po Senio Chasano mirties, - jo priešo Džemo areštas. Jis buvo sulaikytas vasario 1 dieną privačiame name Soloslovo kaime Pamaskvyje. Pas jį buvo rasta narkotikų ir granatų. Reikia pažymėti, kad narkotikų aptikimas – pats paprasčiausias būdas pasiųsti už grotų „įteisintus vagis“, kuriuos nutarė paimti nagan teisėsaugos institucijos (nestabilumo sąlygomis, kurios susidarė po Senio Chasano mirties, panašūs dalykai vyksta vis dažniau). O jeigu kriminalinis autoritetas pats nori pakliūti į laisvės atėmimo įstaigą, kad galėtų išspręsti kokius nors klausimus, jis beveik atvirai vagia parduotuvėje brangaus alkoholio. Beje, tai bus pirmasis Džemo teistumas.
Antras pagal patikimumo laipsnį įvykis – Astamuro Gulijos (pravarde „Astik Suchumskij“ – liet. „Astikas iš Suchumio“, „Suchumskis“) nužudymas. Jam buvo suteiktas „įteisinto vagies“ statusas minėtoje gruodžio „sueigoje“ Dubajuje. Jis buvo nušautas Suchumyje sausio 18 dieną. Kriminaliniame pasaulyje A. Gulijos mirtis nesiejama vienareikšmiškai su kerštu už Senio Chasano nužudymą: sklinda kalbos, kad šiam nusikaltimui buvo ir kitų motyvų. Užtat Suchumskio mirties bent jau niekas neneigia – skirtingai nuo dviejų pasikėsinimų, apie kuriuos dar kalbėsime.
Pirma, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad naktį į sausio 29 dieną Maskvos Otradnojė rajone buvo nušautas „įteisintas vagis“ Rufatas Nasibovas („Rafo Gdžianskij“). Jis taip pat buvo „karūnuotas“ gruodį vykusioje „sueigoje“. Teisėsaugos institucijose Gdžianskio nužudymo faktą neigia, o kriminaliniuose sluoksniuose pripažįsta, kas aukos kūnas iki šiol nerastas: žudikai neva jį įsimetė į bagažinę ir kažkur išsivežė.
Antra, spaudoje skleidžiami išpūsti gandai apie pasikėsinimą į patį Lenkoranskį (kuris, priminsime, laikomas antrojo pasikėsinimo į Senį Chasaną užsakovu). Neva vasario pradžioje jis buvo užpultas Stambule, o Maskvoje praktiškai tuo pačiu metu buvo užpultas jo bendražygis Achmedas Jevlojevas („Sutūlyj“ – liet. „Pakumpėlis“). Kai kurie šaltiniai teigia, kad Lenkoranskis yra sužeistas, kiti tvirtina, kad jis žuvo. „Įteisinto vagies“ giminaičiai informacjos apie pasikėsinimą nepatvirtina.
Bet net jei Lenkoranskiui ir nieko neatsitiko, jo padėtis vertinama kaip apverktina. Kai kuriais duomenimis suinteresuoti asmenys iš Senio Chasano šalininkų tarpo žada sumokėti už Lenkoranskio nužudymą penkis milijonus dolerių. Dar daugiau, kai kuriais duomenimis įtariamasis pasikėsinimo organizatorius neva liko be bendražygių ir užtarėjų. Laikini bendražygiai iš esmės paprasčiausiai jį panaudojo, kad pašalintų A. Usojaną. Dabar gi niekas neprieštaraus, kad Lenkoranskis būtų nužudytas – visi užsiėmę „Senio Chasano palikimo“ dalybomis. Kai kurie A. Usojano nedraugai netgi džiaugsis susidorojimu su Lenkoranskiu: jie laukia, kad atkeršijus Senio Chasano šalininkai nurims ir su jais bus galima derėtis.
Kas dėl „palikimo“ dalybų, tai „įteisinti vagys“ gruzinai jau ėmėsi labai ryžtingų veiksmų šia kryptimi. Jie ketina įtaisyti savus „prievaizdus“ Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte, kuriuos iki šiol kontroliavo A. Usojano klanas. Į įkalinimo vietas buvo išsiųstas tokio turinio „progonas“: „Areštantai, pranešame jums, kad nuo šios dienos, 2013 10 27 prieš mus vagis atsakingi už padėtį Rostovo srities sistemoje Liova Martirosas, Krasnodaro krašte Dato! Areštantai! Būkite nepaprastai dėmesingi, griežtai iš pagrindų užkirskite kelią skambinusiems telefonu ir įnešusiems sumaištį ir susiskaldymą mūsų bendruose namuose! Mes 24 valandas prie telefono ir visais vagis liečiančiais klausimais ir vagių šeimos klausimais rinkite mūsų, vagių numerius!“ (punktuacija kaip originale – „Lenta.ru“ pastaba).
Tačiau Ust-Labinsko kolonijos „prievaizdas“ pravarde „Paša Kozyr“, gavęs šį aplinkraštį, neinformavo apie jį kitų kalinių, o nutarė pasikonsultuoti – kreipėsi į A. Usojano statytinį Vadimą Ivanenką (pravarde „Vadik Krasnodarskij“ – liet. „Vadikas iš Krasnodaro“). Rezultatas buvo tas, kad popierius buvo sudegintas. Netrukus po to „įteisinti vagys“ gruzinai ėmė grasinti dalyvavusiems sudeginant aplinkraštį. Kaip teigia šaltiniai, ryšium su tuo Rusijos pietų kolonijose padidėjo įtampa, vyksta muštynės, „OMON“ (specialiosios paskirties milicijos (policijos) būrys) rengiasi malšinti neramumus. Tuo tarpu visi autoritetingi „įteisinti vagys“, dalyvaujantys įtakos sferų pasidalijime, yra užsienyje ir mėgina veikti, palaikydami ryšį per atstumą. Tai daro situaciją dar sudėtingesnę.
Kaip sužinojo žurnalistai, situacijai sureguliuoti Senio Chasano šalininkai rengiasi organizuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) „sueigą“, kurioje dalyvaus keletas šimtų „įteisintų vagių“. A. Usojano klano atstovai Dmitrijus Čanturija („Miron“), Temuri Mirzojevas („Timūr Sverdlovskij“ – liet. „Timūras iš Sverdlovsko“), Vasilijus Christoforovas („Vasia Voskries“ – liet. „Vasia Prisikėlė(lis)“), Gadi Kalojanas („Onik“) ir Valerijus Farizovas („Valiera Kurd“ – liet. „Valera Kurdas“) planuoja parodyti, kad lyderio mirtis nesumažino klano įtakos. Be to, klano atstovams teks išspręsti ir vidinius prieštaravimus: kaip ir reikėjo tikėtis, lyderio mirtis turėjo neigiamos įtakos vidinei drausmei. Pavyzdžiui, žinoma, kad Senio Chasano šalininkas Gela Kardava („Gela“) pabandė gauti jo priešo Taro, esančio kolonijoje, užtarimą. Tiesa, Taro „perbėgėlį“ priimti atsisakė.
Kaip informuoja šaltiniai, mažiausiai keturias palyginti nedideles „sueigas“ Senio Chasano šalininkai jau suorganizavo. Tačiau susitikimas JAE žada būti beprecedentis pagal mastą – dėl jo lyg tai organizuojamas specialus užsakomasis reisas. Beje, JAE – viena iš nedaugelio šalių, kur beveik laisvai jaučiasi Lenkoranskis (jis taip pat turi ryšių Azerbaidžane, bet ten jis sukonfliktavo su jėgos struktūromis). Galimas daiktas, nužudytojo šalininkai neatsitiktinai nusprendė aptarti nusikaltimo pasekmes kaip tik toje valstybėje, kur, greičiausiai, slapstosi įtariamasis žmogžudystės organizatorius. Kai kuriais duomenimis, Lenkoranskis jau spaudžiamas ir kitais kanalais: JAE teisėsaugos institucijos gavo jo dosjė iš Rusijos Federacijos VRM.
Rezultatas buvo tas, kad jam „primygtinai rekomenduota“ išvykti iš šalies. Apskritai imant, Senio Chasano šalininkai sutinka su tuo, kad tarp jų nėra galingo lyderio, visapusiškai galinčio užimti žuvusiojo vietą. „Įteisinti vagys“ išreiškia viltį, kad į Rusiją sugebės atvykti Šakro Molodoj, kuriam kaip tik 2013 metais baigiasi kalinimo laikas Ispanijoje. Tiesa, iš karto, kai bus paleistas, jį gali perduoti Gruzijai, kur jis už akių nuteistas kalėti ilgus metus. Tačiau bendražygiai tikisi, kad Šakro pavyks to išvengti.
Dar vienas galimas „variagas“, kurio atvykimo tikimasi, - Laša Šušanašvili („Laša Rustavskij“ – liet. „Laša iš Rustavio“, „Rustavskis“). 2010 metais pats Senis Chasanas iki savo pasveikimo po pasikėsinimo perdavė įgaliojimus būtent jam. 2012 metais baigėsi penkerių metų terminas, kada Rustavskiui buvo uždrausta atvykti į Rusiją. Tačiau jis susiduria maždaug su tokiais pačiais sunkumais, kaip ir Šakro: dabar jis yra suimtas Graikijoje, ir jo ekstradicijos tikisi Gruzija ir Ispanija.
