Kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“ – jau ne pirmas didelės apimties lietuvių kompozitoriaus darbas, kurio kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru imasi G. Rinkevičius. Maestro neabejingas Lietuvos muzikinei kultūrai ir nuolat stengiasi klausytojams pristatyti brandžiausius jos darbus. Tad Vilniaus kongresų rūmuose pernai nuskambėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekama Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“, kiek anksčiau buvo įrašyta Felikso Bajoro opera „Dievo avinėlis“.
Ėmęsis pagal archajiškiausią ir žymiausią lietuvių tautos mitą „Eglė žalčių karalienė“ poeto Sigito Gedos ir kompozitoriaus L. Vilkončiaus parašyto kūrinio, G. Rinkevičius jo atlikimui surinko puikią komandą. Ir nesuklydo. Žaibiškai iššluoti bilietai ir paskelbtas antras, papildomas, spektaklis tik įrodo, kad publika yra išsiilgusi aukščiausio lygio lietuvių kūrėjų darbų. O G. Rinkevičius kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru nuolat išlieka aukštosios muzikinės kultūros priešakyje.
Maestro tikėjimas, užsispyrimas ir ryžtas lėmė, kad L. Vilkončiaus roko operą „Eglė“ išvys scenos šviesą. „Kiek buvo visokių bandymų šį kūrinį pastatyti, taip pat su užsienio režisieriais – visi baigėsi nesėkmingai. Kodėl dabar? Mano nuomone, Lietuvos publikai tikrai verta susipažinti su šia muzika – tiek dėl gilios kūrinio filosofinės idėjos, tiek dėl talentingai parašytos muzikos. Toks kūrinys tikrai nėra dažnas atvejis Lietuvos muzikiniame pasaulyje“, – kalbėjo žymus dirigentas.
Archajiškiausio ir žymiausio lietuvių tautos mito „Eglė žalčių karalienė“ siužetas, šiuolaikiškai adaptuotas Sigitos Gedos librete, ir specialiai jam parašyta kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus muzika – tokia yra roko operos kūrybinė medžiaga, kurią imsis įgyvendinti garsių kūrėjų komanda, didžiausią dėmesį teikianti projekto muzikinei daliai. Sceninį-koncertinį roko operos atlikimą šiuolaikiškai ir originaliai pateikti žiūrovams padės ilgametė G. Rinkevičiaus bendražygė režisierė Dalia Ibelhauptaitė kartu su savo kolega Gediminu Šeduikiu. Pagrindiniam Eglės vaidmeniui atlikti maestro pasirinko jauną ir itin perspektyvią dainininkę Moniką Pundziūtę, jau spėjusią tapti muzikinio projekto „X faktorius“ nugalėtoja. Jai scenoje talkins visas būrys tikrų scenos vilkų – Žilvino vaidmenį atliks Jeronimas Milius, Eglės brolius Girinį, Kariūną ir Artoją įkūnys Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas ir Mindaugas Zimkus, o tarpininko Rupūžės vaidmuo patikėtas aktoriui Vladui Bagdonui.
G. Rinkevičius teigia, kad „Eglė“ yra filosofinis kūrinys, savyje talpinantis svarbias idėjas ir gilias potekstes. „Tokia filosofinė yra ir S. Gedos poezija, kuri, beje, skiriasi nuo mums žinomos pasakos. Siužetinė linija išlieka ta pati, tačiau veikėjai įgyja simboliškesnę prasmę. Čia vyksta kelių stichijų – žemės ir vandens pasaulių – susidūrimas. Ir Žaltys šiame librete yra ne šiaip mitologinė būtybė, o Visatos valdovas. Taigi pasitelkiant metaforas, kūrinyje yra nagrinėjamos svarbios bendražmogiškos idėjos“, – kūrinio koncepciją atskleidė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Pagal įspūdingą S. Gedos libretą ilgus metus „Eglei“ rašyta L. Vilkončiaus muzika taip pat neturėtų palikti abejingų. „Šiuo atveju galėtume išvesti paraleles su legendine roko opera „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. „Eglė“ nėra supaprastintas ar paviršutiniškas kūrinys, kuris yra sukurtas kokiai nors progai, bus atliktas ir padėtas į šalį. Priešingai – tai išpuoselėtas, subrandintas ir talentingai parašytas darbas, kuriame yra tikrai labai daug geros ir įdomios muzikos, – įsitikinęs G. Rinkevičius. – Pavyzdys galėtų būti Eglės arija iš pirmo veiksmo – manau, net pasibaigus roko operos pastatymams ji ir toliau skambės kaip atskiras ir menine prasme labai įdomus muzikinis kūrinys“, – kalbėjo projekto iniciatorius ir vienas iš kūrėjų G. Rinkevičius.
