Ispanijos sostinėje Madride ketvirtadienį (10.23) prasidėjo tarptautinė donorų konferencija dėl Irako atstatymo, kurios metu, kaip viliasi Bagdadas ir Vašingtonas, karo nualintai šaliai ant kojų pastatyti bus skirta milijardai dolerių.
Dvi dienas užtruksianti konferencija prasidėjo maždaug 300 privačių kompanijų, tarp kurių yra 124 firmos iš Europos Sąjungos, 19 - iš Jungtinių Valstijų ir 25 - iš Irako, atstovų susitikimu.
Vėliau Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas) turi formaliai pradėti sustiprinto saugumo sąlygomis rengiamą konferenciją, į kurią susirinks 61-os valstybės pareigūnai.
Ekspertų vertinimais, Irakui atstatyti reikia iki 55 mlrd. dolerių, tačiau tiek K. Annanas, tiek JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) trečiadienį raginimo nedėti į susitikimą didelių vilčių.
Kiti konferencijos globėjai, tarp jų Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Asnaras (Chosę Marija Aznaras), stengėsi neminėti konkrečių sumų, o delegatai kalbėjo apie užkulisines kovas su šalimis, kurios nėra nusiteikusios skirti Irakui milijardus.
Irako atstatymą finansuoti nėra linkusios kai kurios šalys, anksčiau griežtai prieštaravusios JAV vadovaujamai invazijai. Prancūzija, Vokietija ir Rusija teigė, kad neskirs daugiau pinigų, nei jau pažadėta.
Prancūzija nesirengia teikti daugiau paramos, kol bus galutinai pripažintas Irako suverenitetas, teigė užsienio reiklų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas).
"Paskutinę minutę būta mėginimų išspausti daugiau pinigų ir visas spaudimas buvo nukreiptas į Europos Sąjungą", - teigė Irako delegaciją lydintis aukšto rango pareigūnas.
ES užsienio santykių komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas) trečiadienį gynė ES pažadą kaip "itin realistišką", atsižvelgiant į vietoje gresiančius saugumo pavojus bei ribotas Irako galimybes panaudoti lėšas.
Pačios ES parlamentarai kritikavo Europos Komisijos sprendimą 2004 metais Irakui skirti 200 mln. eurų, teigdami, kad pinigų per mažai, tačiau Ch. Pattenas teigė, kad iš viso Irako atstatymo ir humanitarinėms reikmėms ES skiria daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų.
Privačių kompanijų ir verslo korporacijų atstovų susitikime svarstoma, kaip atstatant Iraką galėtų prisidėti privatus sektorius. Susitikime dalyvauja bendrovės, kurios daugiausiai specializuojasi telekomunikacijų, energetikos, infrastruktūros, finansų paslaugų, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio srityse.
Tačiau Ispanijos ekonomikos ministras Rodrigo Rato (Rodrigas Ratas) pripažino, kad dar anksti kalbėti apie privataus kapitalo judėjimą į Iraką.
"Ši konferencija aiškiai skirta donorėms. Tarptautinių rinkų apetitas investuoti Irake kol kas labai nedidelis", - sakė R. Rato interviu Ispanijos radijui "Cadena Ser".
Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos, ištyrę 14 Irako ekonomikos sektorių, numatė, kad per ketverius metus jiems reikėtų skirti 36 mln. dolerių. JAV vadovaujamos Laikinosios koalicinės valdžios pranešime, sakoma, kad į Pasaulio banko ataskaitą neįtrauktiems sektoriams atgaivinti papildomai reikia 19,4 mln. dolerių.
Kol kas Irakui pinigų gerokai trūksta: kelios šalys pažadėjo skirti 2-3 mlrd. dolerių, taip pat JAV administracija numatė programą per 18 mėnesių šaliai skirti 20 mlrd. dolerių.
Apie savo indėlį dar turėtų paskelbti kiti galimi donorai, tarp jų turtingos Persijos įlankos valstybės.
AFP-"Reuters"-BNS