Galifė kelnės
Vis dėlto tai keistokos kelnės, smarkiai išpučiančios tiek vyrų, tiek moterų sėdynes – nes galifė labai mielai nešiojo ir moterys. Šios kelnės – Prancūzijos armijos generolo Gastono Galliffeto (1830–1909 m.) užgaida. Viskas nutiko taip: per Prancūzijos ir Prūsijos karą generolą sužeidė į dubenį, todėl kurį laiką jis vaikščiojo persikreipęs – tais laikais, kai visi vyrai nešiojo labai aptemptas kelnes, negraži generolo povyza labai visiems krito į akis. Taigi specialiai Gastonui buvo pasiūtos aplink dubenį ir šlaunis išpūstos kelnės – ir trūkumo nebesimatė. Netrukus galifė užkariavo ir civilių madą.
Raguotos skrybėlės
Kai į Paryžių pirmą kartą atvežė raganosį, o tai atsitiko XVIII amžiuje, – išpopuliarėjo skrybėlės su ragais. Keista idėja išsilaikė neįtikėtinai ilgai – raguotos skrybėlės neišnykusios iki šiol ir vis dar vadinamos avangardinėmis. Tokią skrybėlę paskutinėje kolekcijoje sukūrė ir neseniai miręs garsusis britų dizaineris Alexanderis McQueenas. Jis skrybėlę sukonstravo mirusios mamos, prie kurios buvo labai prisirišęs, garbei. Netrukus šiuos „ragus“ įsigijo ekstravagantiškoji dainininkė Lady Gaga ir pirmiausia jais pasipuošė per pietus viename Londono restoranų.
Ilganosiai batai
Tokių batų dizaineris – Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas (1154–1189 m.). Jis kankinosi dėl didelės pėdos ataugos – neįstengdavo patogiai įkišti kojos į jokius tuometinius batus. Tuomet karalius sumąstė avalynę su ilgais ištemptais smaigaliais. Kad dėl jų nesukluptų net sugalvojo galus pririšti prie aulų. Aukštuomenė tuoj pat juo pasekė. Įdomu, kad ne itin patogūs ilganosiai laikas nuo laiko vis dar sugrįžta į mados pasaulį.
Plikės ir perukai
Prancūzijos karalius Pranciškus I (1515–1547 m.) mūšyje prie Pavijos patyrė galvos traumą, todėl nusikirpo ir plaukus, ir barzdą – iškart Prancūzijoje šukuosenos ėmėm trumpėti. O štai vėlesnis valdovas savo plikės gėdijosi, todėl ėmė dėvėti peruką. Karaliaus elgesys mėgdžiotas be jokių išlygų – perukus užsimaukšlino ne tik vyrai, bet ir moterys. Joms balti perukai buvo naudingi dar ir dėl to, kad padėdavo slėpti tikrąjį amžių.
Barzdos
Caras Petras I, prisižiūrėjęs vakarietiškų madų, uždraudė Rusijos vyrams auginti barzdas. Net prievarta jas pats kirpo. Tiems, kurie labai priešinosi, sugalvojo barzdos mokestį. Sankt Peterburgo gyventojai už šį malonumą per metus turėjo susimokėti 100 rublių, jų tarnai – 70 rublių, Maskvos gyventojai – 30 rublių (rublis tada buvo vertas 28 gramų sidabro). Ir net sąžiningai susimokėjus mokesčius barzdočius turėjo nešioti medalį, ant kurio buvo užrašas, kad barzda – idiotiškas aksesuaras. Vis dėlto represijomis prieš madą nepakovosi – net tais rūsčiais barzdočiams laikais jos vis tiek neišnyko.
Kelnės su atvartais
Yra dvi tokių kelnių atsiradimo versijos. Pirmąja pasakojama, kaip Anglijos karalius Eduardas VII (1901–1910 m.) kartą per lietų atsiraitojo kelnes – ir tapo kelnių su atvartais pradininku. Nuo tada imta manyti, kad kelnės su atvartais atrodo labiau pabaigtos. Kita atverstų kelnių apačių versija gimė Amerikoje. Tenykščiai vyriškiai saugodami kelnes nuo purvo jas taip dažnai raitodavo, kad netrukus atvartai būdavo prisiuvami dar prieš parduodant. Beje, siauros kelnės su kantu ir atvartais į madą laikas nuo laiko sugrįžta.
Irena Kamičaitienė
