„Anglų kalbos, tikėtina, Briuselyje niekada nebuvo tiek daug kaip per „Brexit“ derybas. Tačiau toks dominavimas nėra būtinas“, – šių metų kovą sakė Prancūzijos prezidentas.
Tačiau atsisakyti anglų kalbos kaip pagrindinės Bendrijos kalbos būtų itin sudėtinga, pabrėžia leidinys.
27-e ES šalyse kalbama 24 oficialiomis kalbomis. Tačiau Bendrijoje per 80 proc. pradinukų ir 95 proc. vidurinių mokyklų moksleivių renkasi mokytis anglų kalbą kaip savo pirmąją užsienio kalbą.
„The Wall Street Journal“ teigimu, Britanijos išstojimas iš ES gali išklibinti anglų kalbos statusą. Šiuo metu anglų kalba yra oficialioji šalyse, kur gyvena 12,8 proc. iš 511 mln. Bendrijos piliečių.
Tačiau iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, ši kalba liks antra oficialiąja vos dviejose valstybėse narėse: Airijoje ir Maltoje. Tada anglų kalba oficialioji bus vos 1,2 proc. ES piliečių.
Kita vertus, apie 81 proc. visų ES dokumentų yra rengiami anglų kalba, prancūzų – 5 proc., o dar 2 proc. – vokiečių kalba. Straipsnyje pabrėžiama, kad tik 2,8 proc. ES tarnautojų yra britai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kiek anksčiau yra sakiusi, kad nepaisant, koks bus sprendimas dėl ES oficialiosios kalbos po „Brexit“, jis „negali būti atitrūkęs nuo tikrovės“.
„Anglų kalba yra populiariausia bendravimo kalba ES; žmonės ir toliau ją vartos. Ypač įvertinus, kad ji tebebus viena iš oficialiųjų Airijos ir Maltos kalbų“, – sakė ji.
Tuo tarpu E. Macronas mano, kad prancūzų kalbai Bendrijoje turėtų būti suteikta naujų galimybių.
Jo teigimu, ES atsiras papildomų prancūzų kalbos kursų pareigūnams, be to, bus išplėstas tarptautinis prancūziškų mokyklų tinklas.
Vienas pagrindinių E. Macrono sąjungininkų šiuo klausimu yra Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Liuksemburge gimęs aukšto rango ES pareigūnas dažnai pasisako vokiečių ir prancūzų kalbomis.
„Kodėl (Williamo) Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) kalba turi užgožti Voltero kalbą? – klausė EK pirmininkas. – Mums nevertėjo tapti tokiems anglicizuotiems.“
