Praėjusį šeštadienį duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikėjosi, kad pasibaigus kovoms Ukrainoje bus pasiektas susitarimas su Rusija, ir teigė, kad Maskvai reikės „savo saugumo garantijų“.
Tai sukėlė naują susirūpinimą Kyjive, kad Prancūzijos lyderis vėl siekia subalansuoti savo paramą Ukrainos karo pastangoms su diplomatiniu ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristinei ir žudikiškai valstybei?“ – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Prancūzų lyderio padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad E. Macronas pakartojo savo seniai išsakytą nuomonę, kad konfliktui užbaigti reikia derybų būdu pasiekto susitarimo.
„Jei perskaitysite viską, ką prezidentas pasakė, pamatysite, kad nėra nieko naujo, – teigė padėjėjas. – (...) Jis kalba tai, ką kalba patys ukrainiečiai.“
Baiminamasi, kad šie komentarai gali nustelbti kitą antradienį Paryžiuje vyksiančią rekonstrukcijos konferenciją, kurioje dalyvaus Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakys vaizdo ryšiu.
„Yra atotrūkis tarp to, ką kai kurie žmonės sako ištraukdami dalį sakinio iš konteksto, ir mūsų atliekamo darbo, kuris vyksta sklandžiai, tikrovės, – teigė padėjėjas. – (...) Dialogas tarp prezidento ir prezidento V. Zelenskio yra puikus.“
Pats E. Macronas savaitės pradžioje stengėsi nubrėžti liniją ties savo pareiškimais, kuriuos kritikavo ir Lenkija, Latvija bei Lietuva.
„Manau, kad neturėtume... bandyti kelti ginčų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas antradienį lankydamasis Albanijoje.
Interviu televizijai TF1 E. Macronas taip pat pabrėžė, kad Prancūzija nedarys spaudimo Ukrainai, kad sustabdytų jos kovą dėl Rusijos okupuotos teritorijos susigrąžinimo.
Antradienį Paryžiuje vyksiančioje rekonstrukcijos konferencijoje vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai kartu spręs, kokią neatidėliotiną pagalbą galėtų suteikti Ukrainai žiemos metu.
Daugiausia dėmesio bus skiriama energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektoriams.
„Pradedame nuo to, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas pasikeitė nuo spalio mėnesio, kai Rusija pradėjo intensyviau bombarduoti Ukrainos civilinę, o ne karinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macrono padėjėjas.
