E. Macronas, nuo pat savo atėjimo į valdžią raginantis kurti bendras Europos Sąjungos pajėgas, sako, kad Europai reikia mažinti priklausomybę nuo Amerikos karinės galios. Pastaruoju metu jis įgijo svarų argumentą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Vašingtonas pasitrauks iš svarbios Šaltojo karo sutarties dėl branduolinių pajėgų.
„Turime apsisaugoti nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“, – E. Macronas sakė radijui „Europe 1“. Tai pirmasis jo radijui duotas interviu nuo darbo prezidento poste pradžios 2017 metų gegužę.
„Kai matau, kaip prezidentas Trumpas skelbia, kad jis traukiasi iš svarbios nusiginklavimo sutarties, sukurtos po 9-o dešimtmečio Europą ištikusios raketų krizės, kas bus pagrindinė auka? – Europa ir jos saugumas“, – teigė Prancūzijos lyderis.
Minėtą raketų krizę sukėlė Šaltojo karo pabaigoje įsibėgėjusios nestrateginės branduolinės ginkluotės plėtros lenktynės, per kurias Jungtinės Valstijos dislokavo Europoje balistinių raketų. Ši krizė buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs JAV ir Sovietų Sąjungą 1987 metais sudaryti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).
„Neapsaugosime europiečių, nebent nuspręsime turėti tikrą Europos kariuomenę“, – sakė E. Macronas interviu, įrašytame pirmadienio vakarą Verdene šiaurės rytų Prancūzijoje, prezidentui šią savaitę lankant Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietas prieš šio konflikto pabaigos 100-ąsias metines.
Pasak E. Macrono, esant padėčiai, „kai Rusija, kuri yra prie mūsų sienų, pademonstravo galinti būti grėsmė... mums reikia Europos, kuri geriau ginasi pati, o ne tiesiog yra priklausoma nuo Jungtinių Valstijų“.
Prancūzijos vadovas tapo pagrindiniu iniciatoriumi, stūmusiu projektą įkurti devynių Europos šalių pajėgas, galinčias sparčiai surengti bendrą karinę operaciją, evakuaciją iš karo zonos arba suteikti pagalbą gaivalinės nelaimės atveju.
Šių devynių valstybių gynybos ministrai trečiadienį pirmąkart susitiks Paryžiuje aptarti detalių, kaip šios pajėgos veiks.
Europos Sąjunga taip pat užsibrėžusi nuo 2021 metų smarkiai padidinti savo gynybos biudžetą ir per septynerius metus skirti tyrimams bei naujos technikos plėtrai apie 13 mlrd. eurų. Dabartinis ES gynybos biudžetas nesiekia 600 mln. eurų.
Tačiau Prancūzijos karo mokyklos, rengiančios aukšto rango karininkus, profesorius Bruno Alomaras sakė, kad E. Macrono vizija apie glaudžiai suvienytą Europos gynybą yra sunkiai įgyvendinimą.
„Idėja kurti bendros strategijos kultūrą nėra bloga, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. – Tačiau yra didžiulis atotrūkis tarp Europos gynybos, apie kurią svajoja Emmanuelis Macronas, ir tikrovės – labai didelių nesutarimų tarp Europos partnerių.“
