„Prancūzija šiuo metu yra labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo. Nes tai yra ant kortos“, – sakė E. Macronas interviu per televiziją.
Jis pridūrė, kad Rusija yra tapusi Baku bendrininke, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, pasak prezidento, visada rėmė jo veiksmus.
Armėnija viešai atsiribojo nuo savo tradicinės sąjungininkės Maskvos, šiame konflikte neparodžiusios jokios konkrečios paramos Jerevanui.
E. Macronas pareiškė, kad Azerbaidžano valdžios institucijos dabar nesivaržo ir kelia grėsmę Armėnijos pasienyje.
Etninių armėnų apgyvendintas Kalnų Karabacho regionas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau jau tris dešimtmečius jį valdė separatistinė administracija.
Sekmadienį Jerevanas pareiškė, kad Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) kitą mėnesį Ispanijoje surengs iš anksto suderintą susitikimą, tačiau E. Macronas apie jį neužsiminė.
„Suteiksime politinę paramą, kad būtų galima susitarti dėl ilgalaikės taikos“, – sakė jis.