Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta žmonių skundų dėl protu sunkiai suvokiamų sąskaitų už šildymą. Neretai jos siekia ir viršija tūkstantį litų, o valdžios atstovai tikina, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neturi viršyti 20 procentų gyventojų pajamų. Vis tik sąskaitos pasiekė visus įmanomus rekordus.
Kodėl šią žiemą sąskaitos už šildymą augo milžiniškais šuoliais? Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko nuomone, manipuliuoti kainomis šilumininkams sąlygas sudarė nesertifikuota nuotolinė duomenų perdavimo sistema. Deja, Seimo nario bandymai atkreipti Energetikos, Ūkio ministerijų, metrologų dėmesį į problemą, liko bevaisiais. Ginčai jau tęsiasi vos ne pusmetį, o vežimas vietoje. Tam, kaip jau įprasta, priešinasi ministerijos, privalančios ginti paprastų žmonių interesus.
Ar šilumos apskaitos sistema yra tiksli, ar Lietuvoje centralizuotos šilumos apskaitos sistemos su nuotoliniu duomenų perdavimuyra sertifikuotos ir registruojamos, ar vykdoma jų kontrolė? Kaip teigia metrologai, šilumos skaitiklių rodmenų, perduotų nuotoliniu būdu, naudojimas komerciniams atsiskaitymams be nuotolinio duomenų perdavimo funkcijos metrologinio įteisinimo nustatyta tvarka yra neteisėtas. Toks šilumos apskaitos naudojimo būdas gali būti priežastis kainų didinimui. Vadinasi, visuomenės nepasitikėjimas šilumininkais, abejonės dėl duomenų patikimumo pagrįstas?
Metrologijos tarnyba reikalauja, kad perdavimo prietaisai būtų metrologiškaiįteisinti, tačiau ministerijų atstovai, kaip ir šilumininkai atrėžia, kad tai perteklinis reikalavimas, ir grasina, jog papildomas tikrinimas kainuos ne kam kitam, o vartotojams. „Pirmiausiai kyla klausimas, kodėl taip Energetikos bei Ūkio ministerijos bei šilumininkai priešinasi įteisinti metrologinį tikrinimą, kai šis neturėtų daug kainuoti, ypač lyginant su gaunama nauda vartotojui? Antra, kodėl už tikrinimą turėtų mokėti gyventojai, jei investicijos turėtų būti daromos tam, kad mokesčiai už šildymą mažėtų, o ne augtų? Tokie grasinimai neretai suriša rankas ir yra pavojingi. Tačiau manipuliacijoms pasiduoti nevalia, ypač kai skriaudžiama visuomenė“, – tikina Mečislovas Zasčiurinkas.
Žinoma, modernių informacinių technologijų diegimas energijos apskaitos sistemose vertinamas kaip teigiamas dalykas. Tokių technologijų naudojimas apskaitos sistemose galėtų pagerinti energijos vartojimo kontrolę bei padidinti vartojimo efektyvumą. Tačiau tam, kad apskaitos prietaisų rodmenys, perduoti nuotoline duomenų perdavimo sistema, galėtų būti naudojami apskaičiuojant mokesčius vartotojams, jie turi visiškai atitikti apskaitos prietaiso parodymus. „Šilumininkai privalo užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, o valdžios atstovai tai įtvirtinti teisės aktais“, – pabrėžė Seimo narys. Sąskaitos už šildymą turi būti pagrįstos faktais – mokama už tiek, kiek suvartojama.
Kontaktiniai asmenys