Seimo daugumai pritarus ir prezidentei Daliai Grybauskaitei palaiminus, įsigaliojo įstatymas, kurį daugelis kritikų laiko socialiniu nusikaltimu. Apie diegiamą būsto renovavimo modelį dar kartą kalbamės su Seimo nariu, Darbo partijos atstovu Mečislovu Zasčiurinsku.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė vis dėlto pasirašė daug ginčų sukėlusį įstatymą dėl daugiabučių namų renovavimo. Jūs jam itin aktyviai priešinotės. Ar manote, kad tuos senus daugiabučius reikia palikti, kaip yra?
– Ne. Daugiabučiai išties problema. Energetinė, techninė, socialinė. Valstybinis požiūris į ją būtinas. Apgailestautina, kad Prezidentės patarėjai nesugebėjo įsigilinti į šio „didžiojo projekto“ esmę.
Ten gyvena socialiai labiausiai pažeidžiami žmonės, Lietuvos Respublikos piliečiai. Skurdo lygis ir atskirtis didėja. Lietuva – ne tik Vilnius. Netinkama regioninė politika – vienas iš skurdo didėjimo priežasčių. Netinkamas yra pasirinktas sprendimo būdas ir laikas.
Po praėjusių metų gruodžio daugumos nekvalifikuotų sprendimų, kai, pareiškus, kad dangus griūva, įbauginus žmones ir verslą, įtikinus Lietuvą ir užsienio valstybes, reitingo organizacijas, kad vidskas labai blogai – aplinka tokiam žingsniui labai bloga. Vartojimo, atlyginimų mažinimas, bedarbių skaičiaus auginimas, ženklių mokesčių už mokslą įvedimas, vejant jaunus, darbingus, aktyvius žmones iš Lietuvos,– sukūrė tokią padėtį, kad dabar pradėti tokią „modernizaciją“ – tikrai netinkamas laikas.
Pats pritemptas „mechanizmas“ yra prievartinis ir antidemokratinis, ignoruojantis Konstituciją, kuri vienprasmiai gina privačią nuosavybę. Jis realiais sprendimais neapsaugo (o sudaro tik iliuziją) skurde gyvenančių Lietuvos žmonių. Jau šiandien toks modelis yra priimtinas tik užsienio bankams, būsto administratoriams, tokiems, kaip Rubikonas, grupelei kitų veikėjų.
– Įstatymo šalininkai, tarp jų ir konservatorius Vitas Matuzas, aiškina, kad renovuotuose butuose tiek atpigs šildymas, jog išlaidų sumažėjimas padengs paskolas ir investicijas. Jie teigia: „mokėsite tą patį, bet gyvensite renovuotame bute.“ Jūsų komentaras?
– Tai šūkis, bet reikia išmokti kalbėti žmonėms tiesą. Specialistai sako, kad maksimalus galimas šilumos sutaupymo efektas – iki 30 procentų. Maksimalus. Jei būtų gerokai didesnis, valdžia žmonėms tiesiai pasakytų – mes savo lėšomis, su jumis suderinę, atliksime visus darbus, o jūs, gyventojai, sutaupysite mūsų valstybei dujų poreikį, mažiau pelno gaus dujų tarpininkai.
– Kas tuomet pasipelnys iš šio įstatymo įgyvendinimo?
Savi. Žmonių sąskaita. Bankai, statybos bendrovės. Pagal numatytą naują Statybų įstatymo redakciją, renovuoti galės tik siauras licencijuotųjų ratas, nes daugiabučius mėginama paversti ypatingos svarbos objektais. Praturtės draugų ratelis.
– Teigiate, kad dalis žmonių prievarta virs skolininkais. Kodėl taip nutiks? Dėl numatytų procedūrų?
Butas – privati nuosavybė. Nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Ją gina Konstitucija. Ir niekas neturi teisės to paminti, kaip parašyta Konstitucijoje, kaip papildomai tai išaiškino Konstitucinis Teismas. „Didžiojo projekto“ rengėjams iškilo problema – kaip prievarta atimti iš žmonių pinigus, kaip padaryti, kad jie patektų į bankus, į administratorių, tokių kaip Rubikonas, sąskaitas.
Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, priimdami sprendimą modernizuoti savo turtą, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir sprendimas modernizuoti daugiabutį gyvenamąjį namą turi būti grindžiamas savanoriškumo principu.
Prezidentės pasirašytame Įstatyme, reguliuojant tokių namų modernizavimą, veiklą, jos santykius, būtina paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas modernizuoti pastatą, rizikuoti savo vienokiu ar kitokiu turtu. Svetimos nuosavybės niekas negali tvarkyti prievarta.
Taigi, tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai (kaip taisyklė labiau pasiturinčių) nusprendus modernizuoti namą, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi tokio sprendimo įkaitais. Tokia priverstinė modernizacija negalima.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tas nepasiturintis, neturintis lėšų buto savininkas, negalėdamas vykdyti kitų, prieš jo valią priimtą, daugumos sprendimą (pvz., 100-to butų gyvenamajame name prievartinį sprendimą gali priimti 51 buto ir kitų patalpų savininkai, nors 49 šeimos nesutinka), neteks buto.
Analogiška ydinga Įstatymo nuostata – prievartinis lėšų kaupimas, pvz., penkiems, dešimčiai metų. O kaip gi infliacija? Kaip kokia nors lito devalvacija? Kaip euro įvedimas? Apie visa tai kas nors pagalvojo? Ne.
Valdančiajai daugumai iškilo dilema, kaip „užtempti ant įstatymo kurpaliaus“ tokius sprendimus. Ir sugalvojo. Terminą „atnaujinimas“ sutapatino su „modernizavimu“. Kiaušinį su arbūzu. Panašu, tiesa? Kodėl? Nes terminas „atnaujinimas“ jau yra Civiliniame kodekse. O sutapatinus – toliau galioja CK nuostatos.
– Ką patarsite žmonėms, kurie bus verčiami prasiskolinti?
– Būti aktyviais savos valstybės piliečiais. Nesutikti. Kovoti visomis galimomis priemonėmis. Burtis į asociacijas. Kreiptis į teismus ir ginti savo teises iki galo, jokiu būdu nepasiduoti antikonstituciniam plėšimui.
– Ar sutinkate, kad Lietuva šildymą tvarko neracionaliai ir tai didina jos energetinę priklausomybę nuo rusiškų išteklių? Įstatymo šalininkai teigia, kad priešininkai gina rusų dujininkų pelnus. Esą po renovacijos dujų suvartojimas šalyje sumažėtų trečdaliu.
Pirmiausia, tai valstybėje privalo būti STRATEGIJA. Ne tokia, kaip į klausimą – kuriam laikotarpiui turite strategiją,– vienas aukštas valdininkas atsakė: strategiją – turime trims ar šešiems metams. Tai viena.
Lietuvos interesai nėra vienadieniai, tai ilgalaikio planavimo reikalas.
Reikia padaryti taip, kad kaimynai mums neduotų pačių aukščiausių dujų kainų Europoje, kad žmonių neplėštų ne tik rusų dujininkai, bet ir savi tarpininkai, „gelbėtojai“ – bankininkai, statybininkai ir rubikonai.
