Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolánekas patikino, jog šios šalies parlamento pareikštas nepasitikėjimas jo vyriausybe nesukliudys sėkmingam Čekijos pirmininkavimui ES Tarybai.
Tai politikas sakė pristatydamas kovo 19-20 d. surengto Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus.
M. Topolanekas pasidžiaugė, jog šiame susitikime sutarta skirti 400 mlrd. eurų (arba 3,3 proc. ES BVP) ekonomikos gaivinimui. Didžiausią dalį šių lėšų turės skirti pačios ES valstybės. EVT „atmetė JAV pasirinktą kelią“ krizei įveikti, nes jis „yra pasenęs ir gali vesti į pražūtį“.
Savo ruožtu Čekijos premjeras pasidžiaugė numatyta 5 mlrd. eurų parama energetikos jungčių bei plačiajuosčio ryšio plėtrai, taip pat susitarimu dėl Rytų partnerystės. Komentuodamas Lisabonos sutarties ratifikavimo Čekijoje perspektyvas, kalbėtojas paragino apie tai klausti ne jo, o šalies opozicijos lyderio.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso pasidžiaugė, kad EVT susitikimas „davė apčiuopiamų rezultatų“. Kalbėtojas paminėjo rengiamus ES teisės aktus, kurie padės atkurti pasitikėjimą finansų rinkoje.
Artėjant Dvidešimtuko grupės šalių lyderių susitikimui Londone, J.M. Barroso pažymėjo, kad pasaulio ekonomika turi „būti paremta etinėmis vertybėmis“ ir tarnauti žmonėms. Komisijos pirmininkas ypač akcentavo nedarbo problemą. Jis paragino gegužės 7 d. Prahoje rengiamą Europos Vadovų Tarybos posėdį šia tema padaryti atvirą visoms ES šalims.
Europarlametarų komentarai
„Dabartinės krizės akivaizdoje nepakaks vien tik pačių valstybių sprendimų“, – pažymėjo Europos liaudies partijos lyderis Josephas Daulas (Prancūzija). Jis paragino imtis priemonių skatinti darbo vietų kūrimą, taip pat kovoti su klimato kaita.
Socialistų frakcijos pirmininkas Martinas Schulzas (Vokietija) kritikavo Čekijos ministrą pirmininką už jo žodžius apie „neteisingą JAV kelią“ ir apkaltino jį naudojantis EP tribūna Čekijos vidaus politikos tikslais. EP narys ragino atverti visoms Sąjungos šalims numatomą EVT susitikimą dėl užimtumo, taip pat užtikrinti, kad Čekija iki galo ratifikuotų Lisabonos sutartį.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Grahamas Watsonas (Jungtinė Karalystė) pasidžiaugė EVT sprendimais dėl lėšų ekonomikai gaivinti bei energetiniam saugumui didinti. Deputatas pažymėjo, kad investicijos į dujotiekius neturėtų mažinti ES dėmesio ekologiškiems alternatyviosios energetikos projektams. Jis taip pat nuogąstavo dėl to, kad Čekijos politinė krizė nepakenktų teisiniam aiškumui dėl naujos Europos Komisijos skyrimo.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Adamas Bielanas (Lenkija) ragino skirti daugiau lėšų Rytų partnerystei bei „Nabucco“ dujotiekiui. Jis kvietė pavėlinti terminą, iki kurio šalys galės panaudoti energetikai skirtas lėšas, taip pat ragino kovoti su „ekonominiu egoizmu“.
Žaliųjų frakcijos atstovas Claudes Turmes ( Liuksemburgas) siūlė kovoti su oligarchija ir „sustiprinti socialinį audinį“, taip pat daugiau investuoti į žaliąsias technologijas.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Vladimíras Remekas (Čekija) ragino veiksmingiau kovoti su nedarbu, taip pat plėtoti branduolinę energetiką. EP narys taip pat kritikavo Rytų partnerystę kaip bandymą buvusios SSSR šalis „atitolinti nuo Rusijos“.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovė Hanne Dahl (Danija) ragino daugiau reguliuoti finansų sektorių, taip pat kritikavo bendros valiutos egzistavimą.
Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti deputatė Jana Bobošíková (Čekija) pasidžiaugė, jog EVT neįpareigojo valstybių skirti lėšų klimato kaitai stabdyti, „kol to nedaro JAV, Kinija ir Indija“. Deputatės nuomone, Lisabonos sutartis yra „nereikalinga“.
Kalbėtoja taip pat ragino gerbti demokratinį Čekijos parlamento sprendimą dėl nepasitikėjimo M. Topoláneko vyriausybe, pažymėjusi, jog „ne ES pirmininkauja Čekijai, o Čekija pirmininkauja ES“.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
Margarita Starkevičiūtė (Liberalų ir demokratų aljansas) teigė: „[...] Reikėtų, kad šalys savo nacionalinėje ekonominėje politikoje įvertintų integracinį efektą. Dabar dažnai sprendimai priimami remiantis istorija, kaip praeityje buvo elgiamasi krizių atvejais. Deja, mes gyvename integruotoje Europos Sąjungoje su bendra rinka, ir tie visi sprendimai dažniausiai neturi tokio poveikio kaip anksčiau.“
EP narė taip pat ragino sukurti „laikiną institucinę terpę sprendimų įgyvendinimo mechanizmui“, o ne laukti, kol bus ratifikuota Lisabonos sutartis – „žmonių gyvenimas nelaukia, mes turime priimti sprendimus šiandien“.
M. Starkevičiūte ragino sustiprinti euro zonos šalių ir ne euro zonos valstybių veiksmų koordinavimą remiantis vadinamuoju valiutų mechanizmų – tai padėtų suartinti naująją ir senąją Europą bei surasti konsensą.
Tuo tarpu Laima Liucija Andrikienė (Europos liaudies partija) padėkojo M. Topolánekui ir teigė: „Mes visi puikiai suprantame, ką reiškia pirmininkauti Europos Sąjungai [...] pasaulinės finansų krizės, ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Taigi nuoširdžiai linkiu Čekijai sėkmės sutinkant naujus iššūkius ir vadovaujant ES iki šių metų vidurio.“
Paminėjusi EVT sprendimus dėl papildomo įvairių politikos sričių finansavimo, deputatė tęsė: „Normaliomis aplinkybėmis Vadovų tarybos rezultatus, pasiektus susitarimus vertinčiau patenkinamai. Žinoma, mes tikėjomės daugiau, tikėjomės, kad bus sutarta dėl geresnio Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo. Tačiau, įvertinus visas apraiškas, nacionalizmo, protekcionizmo pasireiškimus, manau, kad pasiektas susitarimas neabejotinai yra gera solidarumo išraiška, ir norėčiau, kad tai būtų startinė pozicija, gera pradžia tolesniems darbams.“
