Kanzaso universitete keturis metus aktyviai sportavęs, Lietuvos rekordininkas, VšĮ „Kauno maratono klubo“ narys Mantas Šilkauskas tiki, kad Lietuvoje dar per mažai dėmesio yra skiriama jaunųjų sportininkų ugdymui.
Savaitgalį vyksite į Lietuvos čempionatą, kurio metu vyks ir jaunimo pirmenybės. Kaip skiriasi jaunųjų sportininkų ugdymas Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose?
Žymus skirtumas yra pačioje sporto ugdymo sistemoje. JAV nuo 4-5 klasės mokiniai pasirenka labiausiai patikusią sporto šaką ir joje treniruojasi, buriasi į komandas ir tobulinasi savo srityje, o ne žaidžia per kūno kultūros pamoką bet ką. Baigdami mokyklą, moksleiviai jau gali pasigirti aukštais rezultatais. Gabūs sportininkai, nusprendę tęsti karjerą, turi galimybę gauti stipendijas universitete. O pas mus tokios sistemos nėra. Panašu, kad visi nori greitai sporto rezultatuose kylančių jaunuolių, kurie čempionais taptų sportuoti pradėję paskutinėse klasėse ir jau po metų laimėtų aukšto lygio varžybas. Deja, taip būna retai. Čempionus reikia ugdyti nuo mažens.
O kaip Jūs pradėjote sportininko kelią?
Sportuoti pradėjau kai dar buvau 11 metų. Iš pradžių žaisdavau kvadratą, futbolą ir kitus komandinius žaidimus. Kiek pamenu, pirmos varžybos kuriose dalyvavau buvo šuolis į tolį. Vėliau treneris pastebėjo, kad esu universalus sportininkas. Gerus rezultatus pasiekdavau ir kitose rungtyse. Taip pradėjau dalyvauti daugiakovės varžybose. Nuo 2012 nusprendžiau dalyvauti tik barjerinio bėgimo, sprinto ir šuolio į tolį rungtyse.
Studijuodamas Kanzaso universitete pasiekėte puikius rezultatus. Kas tai lėmė?
Studijuodamas Kanzase tikriausiai pagerinau visus asmeninius rezultatus. Tam buvo keletas priežasčių. Pati svarbiausia, tai visai kitokios sąlygos sportuoti. Sudarytos puikios atsistatymo galimybės, nėra problemos gauti ledų vonią po treniruočių ar varžybų, medicinos aprūpinimą. Visada rasi, kas tau padės. Lietuvoje tokių galimybių dar neturime. Būtent šios sąlygos lėmė, kad galėjau atlaikyti didesnius treniruočių krūvius, skirti dėmesį jėgos vystymui ir išvengti traumų.
Grįžęs į Lietuvą atsisakėte daugiakovės. Kodėl?
Dar besitreniruodamas pastebėjau, kad šuolis ir barjerinis bėgimas mane labiausiai traukia. Kai susitelkiau prie šių rungčių, pagerėjo mano rezultatai, nereikėjo gaišti laiko kitų rungčių treniruotėms. Tiesa prieš kurį laiką nusprendžiau atsisakyti barjerinio bėgimo ir rezultatų siekiu tik šuolio į tolį rungtyje. Manau tai buvo geras sprendimas.
Kokius tikslus sau išsikėlėte šioje rungtyje?
Tikslas – 2016 metų olimpiada. Dabar visą dėmesį sutelkiau tik tam, kad galėčiau savo jėgas išbandyti šiose varžybose. Neužsiimu jokiais pašaliniais darbais. Šiuo metu gyvenu tik sportu.
Šį savaitgalį kartu su kitais „Kauno maratono klubo“ nariais dalyvausite Lietuvos čempionate Klaipėdoje, kokie tikslai šioms varžyboms?
Laimėti. Šios varžybos bus puiki proga išbandyti save, pažiūrėti kokioje sportinėje formoje esu. Nors nesijaučiu, kad galėčiau šiuo metu pagerinti kokį nors rekordą, bet tikiuosi neblogų rezultatų. Smagu žinoti ir tai, kad mano atstovaujamas klubas geriausiai šių varžybų metu pasirodžiusiam jaunuoliui (1996-1997 metų gimimo) įteiks solidų 250 eurų prizą. Tokie prizai paskatina jaunimą neišsigąsti sportininko karjeros ir neatsisakyti savo svajonių.