Jau greitai sukaks dveji metai, kai buvo nužudytas buvusio Kauno apygardos pirmininko Alberto Milinio sūnus Vaidas. 24 metų vaikinas ilgą laiką buvo sekamas, įvardintas kaip trečiasis pedofilas Aidas skandalingoje pedofilijos byloje, pagaliau žiauriai sumuštas ir nušautas – kontroliniu šūviu į galvą.
Kaip ir visos su Garliavos įvykiais susijusios bylos ir tyrimai, pasak „Akistatos“ redakcijoje apsilankusios nužudyto vaikino motinos Marijos Milinienės, šio nužudymo tyrimas iš mirties taško stumiasi vangiai.
Tačiau sūnaus netekusi motina tikisi, jog teisingumas kada nors vistiek triumfuos. Žudikas ar žudikai bus surasti, sulauks atpildo ir tie, kurie sugriovė jos šeimos gyvenimą. Kad pagelbėtų tyrimui ir galbūt paspartintų jį, moteris sakosi turinti naujų įrodymų.
– Jūs pati ėmėtės ieškoti įrodymų? Kokie jie?
– Kai kilo įtarimų, jog sudarytas pedofilo Aido fotorobotas labai panašus į mano sūnų Vaidą, parašiau prašymą, kad būtų atlikta ekspertizė. Surinkau visas sūnaus nuotraukas, kad būtų galima jas palyginti su nupieštu portretu. Tačiau man buvo atsakyta, jog Lietuvoje niekas tokių ekspertizių neatlieka.
Tada ėmiau ieškoti pagalbos kitose šalyse. Rinkau duomenis apie kitų šalių ekspertų patirtį, kreipiausi į septynias Vakarų Europos šalis. Iš vienos šalies ekspertų gavau atsakymą, kad jie gali tokią ekspertizę atlikti. Šiomis dienomis gavau tų ekspertų išvadas, jog fotorobotas sudarytas pagal konkrečią nuotrauką – jie tiksliai nurodė, kurią. Ekspertai tvirtina, kad minėtojo fotoroboto, nemačius žmogaus ar jo nuotraukos, neįmanoma sudaryti – per daug sutapimų ir panašumų. Anot ekspertų, dailininkas, kuris piešė šį portretą, turėjo būti matęs nuotrauką.
Pedofilijos skandalas prasidėjo 2009 metais, tiksliau – 2008-ųjų pabaigoje. 2010 metų vasario 10 dieną televizijos laidoje „Akistata“ buvo viešai rodoma, kaip piešiamas fotorobotas. Tai buvo daroma pas Neringą Venckienę namuose. N. Venckienė pasakojo, dailininkas piešė, o žurnalistai visa tai filmavo. Man kyla klausimas – kodėl N. Venckienei mano sūnus tapo toks panašus į pedofilą Aidą po beveik dvejų metų? Kodėl tas fotorobotas nebuvo sudarytas iš karto – juk nuo pat pradžių jau buvo šnekama apie trečiąjį pedofilą Aidą.
Po to, tų pačių metų vasarą, imta sekti mūsų šeimą, liepos mėnesį prie mūsų namų buvo padėti krepšeliai, o gruodį – nužudytas sūnus...
– Ar gautas ekspertų išvadas rodėte bylą tiriantiems pareigūnams? Kokia jų nuomonė?
– Nežinau, ką jie mano. Visi pareigūnai bijo imtis šių bylų ir jas tirti. Manau, kad jie bijo, nes į visa tai, kas susiję su „violetinių“ armija, labai kišasi politikai, todėl pareigūnai bijo prarasti darbą. Be to, jie bijo būti sukompromituoti, bijo dėl savo šeimos, vaikų ir savo gyvybės. Juk aišku – jei tas, kuris dalyvauja šioje byloje ir kalba ne taip, kaip „violetiniai“ to nori, tuoj su juo susidorojama, apšaukiama pedofilu.
Reikia pavyzdžių? Jie akivaizdūs bent kiek mąstančiam žmogui. Juk buvo papilta šmeižto lavina ant advokatų – Loretos Kraujutaitienės, Gintaro Černiausko. Štai Henrikas Daktaras, Tulpiniai, kiti banditai – visi jie gali turėti advokatus, niekam niekas neužkliūva. O L. Stankūnaitė ar A. Ūsas jų turėti negali – su jų advokatais tuoj pat susidorojama. Tai kaip suprasti tokius dalykus teisinėje valstybėje?
Ir dar. Nukentėjusieji nuo šitų žmonių gali rašyti prašymus, skundus kiek tik nori, tačiau niekas nereaguoja. Netgi Generalinėje prokuratūroje nebandoma nė piršto pajudinti. Visi bijo tų buvusių teisininkų, politikų ir nestabilios psichikos asmenų. O nėra geresnės seklių tarnybos negu šita grupuotė. Jie kažkokiais būdais susirenka ir valdo visą informaciją, jie kuria mitines istorijas, seka jiems neparankius žmones ir apie juos skleidžia tokias įtikinamas istorijas, kad būna sunku nepatikėti.
Štai dar vienas pavyzdys. Neseniai mįslingomis aplinkybėmis mirė – sako, kad pasikorė – ištikimas Klonio gatvės gynėjas Vadimas Juška. Viešojoje erdvėje patys jo bendražygiai rašė, jog šis vyras mėgo išgerti, jog savaitę iki mirties jis gėrė namuose pas motiną. O dabar bandoma įpiršti teoriją, atseit su juo susidorojęs kažkoks Saugumo departamento klanas. Beje, artimiausiu metu teisėsaugininkai ruošėsi V. Jušką apklausti viename iš ikiteisminių tyrimų, pradėtų dėl Garliavos įvykių...
– Tai manote, kad ne pedofilų klanas manipuliuoja visais pareigūnais?
– Pedofilų yra, galbūt ir klanas yra, bet šiuo atveju viskam diriguoja visai kitas klanas – tai grupuotė, kuri susidarė Klonio gatvėje. O ši grupuotė – labai spalvinga, sudaryta iš politikų, nestabilios psichikos žmonių, nusikalstamų grupuočių narių. Pastarųjų veidus galėjome pamatyti per televiziją kaip kovotojus su pedofilais. Kartu galėjome pamatyti ir politikų (jie net nusifotografavę su nusikaltėliais). Turėti savo žinioje nestabilios psichikos žmones labai paranku – tai jie siunčiami atlikti tam tikras užduotis. Nes jeigu nusikaltimas ir išaiškės, tai vykdytojas vis vien bus nepakaltinamas.
Šitie žmonės jaučiausi aukščiau už visus. Jie drąsiai gali nesilaikyti įstatymų, šmeižti žmones, jie gali nepatikusius žmones sekti – jiems leidžiama viskas.
O pedofilų yra – kiekvieną dieną skaitome laikraščiuose apie nuteistus iškrypėlius. Tik kažkodėl jų aukų niekas neina ginti, niekas, be jų artimųjų, nekovoja ir nerengia jokių protesto akcijų, nepadeda tiems nukentėjusiems vaikams. Yra sukurtas mitinis pedofilų klanas, kurio niekas nematė ir nežino. Kai paklausi, ar konkrečiai kas nors ką nors žino, paprastai išgirsti atsakymą: „Aš nemačiau, bet girdėjau“. Aš irgi esu girdėjusi, kad yra ufonautai, bet jų nemačiau ir nežinau, kur jie.
– Taigi pedofilijos skandalas sukeltas siekiant kitų tikslų, o ne apginti nukentėjusią mergaitę?
– Taip. Viskas prasidėjo tada, kai įsitraukė A. Ūsas ir pabandė apginti L. Stankūnaitę, bandė padėti susigrąžinti jai dukterį. Tuomet suveikė įžeistos ambicijos. Įtariu, kad šiuo pedofilijos skandalu pasinaudojo organizuotas nusikalstamas pasaulis. Jo atstovai greičiausiai pasinaudojo ir Drąsiumi Kedžiu – manipuliavo juo, įteigė tai, kas jiems buvo naudinga.
Juk patys teisėsaugininkai pripažįsta, kad Lietuvoje praėję tie laikai, kai nusikaltėliai viską darė atvirai: reketavo, šaudė, sprogdino. Dabar organizuotos nusikalstamos grupuotės yra perėjusios į kitą lygmenį – jos nori turėti valdžioje savo žmones, savo politikus ir, atrodo, sėkmingai to siekia. Tai daug geresnis ir naudingesnis būdas, negu daryti akivaizdžius kriminalinius nusikaltimus. Šiuo atveju nusikalstamas pasaulis įgauna realią galią. Juk matome, kaip politikai noriai kišasi į kriminalinius įvykius.
– Tai nejaugi niekas taip ir nesužinos tiesos? Galų gale situacija jau tokia, kad jeigu ir bus atskleista tiesa, dalis visuomenės vis tiek nepatikės.
– To ir buvo siekiama. Buvo siekiama galutinai sugriauti teisėsaugą, teismų sistemą, sutrypti įstatymus, sukelti žmonių nepasitikėjimą.
– Na, bet garsioji pedofilijos byla vis dėlto jau nagrinėjama teisme...
– Aš labai stebiuosi, kad šią bylą pavyko pradėti nagrinėti. Juk kaip buvo daroma – bet koks pareigūnų judesys ar veiksmas buvo skundžiamas. Kas nėra turėjęs reikalų su teisėtvarka, nėra skaitęs įstatymų ir kodeksų, tas nežino, jog, parašius skundą aukštesniajai instancijai, byla iškeliauja į tą instanciją, ten su ja susipažįstama ir mažiausiai 20 dienų byla sustabdoma.
Kol toji byla buvo tiriama, D. Kedys ir N. Venckienė parašė daugiau kaip 200 skundų – šitaip vilkino bylą, o visiems aiškino, esą pareigūnai nedirbantys. Manau, jog tai beveik stebuklas, kad ši byla pasiekė teismą.
– Kai kalbėjomės praeitą kartą, buvote didesnė optimistė. Dabar jūs piešiate labai grėsmingą situaciją...
– Aš neberašau skundų, kad tik greičiau mano sūnaus nužudymo byla būtų tiriama, bet viskas vyksta gana vangiai. Situacija tokia, kad, ko gero, teks emigruoti iš Lietuvos. Aš bijau dėl savo šeimos, savo vaikų – mes jaučiamės nesaugūs. Vaikai neina į mokyklą, mokomi namie. Mes nevažinėjame po vieną, nes nuolatos jaučiame, kad esame sekami.
Prašiau apsaugos, bet man buvo atsakyta. Buvo pareikšta, jog įstatyme nėra numatyta apsauga nukentėjusiajam, net jeigu jam ir kyla grėsmė. Apsauga numatyta tik valstybei svarbiam liudytojui.
Manau, kad pareigūnai arba neįvertina situacijos, arba bijo vertinti. Aš suprantu, jog pripažinti, kad mano sūnus buvo nužudytas šios „violetinės“ nusikalstamos grupuotės, yra pernelyg rizikinga. Ir nenaudinga.
– Tai per tuos beveik dvejus metus, kai nužudymo byla tiriama, nepavyko nė kiek pasistūmėti į priekį?
– Ne, nepavyko. Pagrindinė bėda Lietuvoje – sunaikinta teisėsauga. Tyrėjų institucija iš viso nebeveiksni. Jeigu tyrėjas turi po 40 bylų, tai kaip ir kada jis gali tas bylas tirti? Kiek vienai bylai jis gali skirti laiko? Jis net neatsimena, ką prieš tai surašė. Taigi vienai tiriamai bylai gali skirti vieną dieną per mėnesį.
Kita vertus, bylas, susijusias su Garliavos įvykiais, tyrėjai ir tiria nenoriai. Kam jiems pastatyti save ir savo šeimas į pavojų – juk dėl to juos persekios politikai, nusikalstamo pasaulio žmonės ir kiti, apsikarstę violetiniais skarmalais. Bijo jeigu ne dėl savo gyvybės, tai dėl ramybės – juk bus sukurta ir žiniasklaidai numesta kokia nors iš piršto išlaužta istorija.
Štai pavyzdys. Kai gegužės mėnesį Klonio gatvėje vyko Romo Kalantos minėjimas, atvyko filmavimo grupė. Po dienos aš sulaukiau iš šios žurnalistų komandos skambučio, sulaukiau kaltinimų, neva aš pažeidusi įstatymus.
– Ir ką konkrečiai jūs atseit pažeidėte?
– Neva aš neteisėtai dalyvavau apklausoje. Tačiau įstatyme parašyta, kad jeigu parašiau prašymą – o aš toje byloje esu nukentėjusioji – apklausti konkretų asmenį, tai ne tik turiu teisę dalyvauti apklausoje, bet ir galiu pateikti tam žmogui klausimus.
– O šmeižto bylų prieš asmenis, kurie šmeižė jūsų sūnų ir visą šeimą, tyrimas irgi „numarintas“?
– Ne, pamažu juda. Yra pareikšti įtarimai kriminologei Rūtai Gajauskaitei, kuri praėjus po sūnaus laidotuvių vos 10 dienų „Laisvame laikraštyje“ parašė, jog D. Kedžio nerastasis Aidas neva galintis būti Vaidas, nes atseit mergaitė neištarusi pirmosios „v“ raidės ir kad „trečiąjį pedofilą“ atpažinęs kažkoks teismo aikštelės sargas. Taigi dabar ši kriminologijos profesorė galės įrodyti, kad mano vaikas buvo pedofilas.
– Ar vis dar tikite, kad paaiškės, kas nužudė jūsų sūnų?
– Manau, kad taip. Jau aišku, kad tai įvyks ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau tikrai išaiškės. Tai juk elementari kriminalinė istorija, tik su nusikalstamo pasaulio ir politikos prieskoniu. Kažkada pasikeis politinė situacija, politikai, dar kažkas – turės paaiškėti.
KOMENTARAS
Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas:
Vaido Milinio nužudymo bylą mes gavome tik šių metų balandžio mėnesį (iki tol byla buvo Generalinėje prokuratūroje, – aut. past.). Pirmiausia teko įsigilinti, išstudijuoti 10 tomų.
Šiuo metu tiriamos kelios nužudymo versijos. Tiriame ir tikriname, kuri iš jų reali ir pasitvirtins. Ir tai nebūtinai gali būti, kad tai, kaip šnekama, „violetinių“ darbas. Aš tikrai nebijau šių žmonių, nes dirbu pagal sąžinę ir įstatymus ir kol kas jokios grėsmės nepajutau.
Nukentėjusiąja pripažinta Marija Milinienė atnešė mums ekspertų iš Olandijos išvadas dėl fotoroboto, tačiau mes savo ruožtu turime jas patikrinti. Atrodo, vieni ekspertai Lietuvoje turi metodiką ir tai atliks. Kaip greitai pajėgsime šią bylą ištirti, prognozuoti sunku. Bent kol kas apčiuopiamų rezultatų dar nėra.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
