Vilniaus oro uoste M.Lukauskis dalijosi įspūdžiais apie Vokietijos krepšinio subtilybes. Taip pat žaidėjas pasirengęs padėti Lietuvos nacionalinei komandai, jei šiai prireiktų jo paslaugų.
Be to, M.Lukauskis norėtų bent sustabdyti legionieriaus karjerą ir žaisti Lietuvoje. Daug kas gali priklausyti ir nuo stipriausių šalies klubų norų, nes M.Lukauskio kontraktas su „EWE Baskets“ baigsis birželį.
- Kaip jums sezonas?
- Man asmeniškai sezonas buvo visai neblogas. Komandai gal ir neblogas, patekome į atkrintamąsias varžybas. Kovėmės neblogai, tik šiek tiek pritrūko. Pasikovėme, galėjome toliau patekti, bet yra kaip yra.
- Kokie tikslai ekipai buvo keliami?
- Europos taurėje patekti į antrąjį etapą, Vokietijos taurės ketvertą, o šalies pirmenybėse kuo aukščiau ir kuo geriau.
- Su „Alba“ prireikė penkių rungtynių, ar turėjote galimybę „užsikabinti?
- Buvo šansų, bet paskutinėse rungtynėse perdegėme, galbūt per mažai patikėjome, todėl pralaimėjome tiek pat, kaip ir pirmąjį mačą.
- Buvote patenkintas, kad teko žaisti Vokietijoje?
- Taip, visumoje esu patenkintas tuo. Čempionatas įdomus, galbūt net stipresnis nei Prancūzijos. Su visomis komandomis reikia žaisti, lygis neblogas. Sezonas buvo geras.
- Sekėte LKL finalo seriją?
- Sekiau viską.
- Ką palaikėte?
- Palaikiau visus, ką pažįstu.
- Tikėjotės dar suspėti į rungtynes?
- Tikėjausi, bet deja (Juokiasi).
- Ar tikitės sulaukti kvietimo į rinktinę?
- Nežinau, žiūrėsime. Ne nuo manęs priklauso.
- Ar pats norite?
- Noras visada yra, bet norai ne visada sutampa su galimybėmis. Žiūrėsim, gyvenimas parodys.
- Ar rinktinę labai susilpnino Kleizos ir Mačiulio traumos?
- Žinoma, netektys yra didelės, bet tuo niekas nesibaigė. Pas mus yra beveik 3 mln. žmonių ir visi moka žaisti krepšinį. Yra, kas moka kovoti, yra kas atiduos širdį aikštelėje ir visi stengsis juos pakeisti. Niekas neprarasta.
- Ar galima sakyti, kad mažesnė konkurencija bus rinktinėje?
- Nebus ji mažesnė. Visada konkurencija buvo ir bus. Ji yra reikalingas dalykas. Be jos nebūtų įdomu.
- Ar jūsų negąsdina „trylikto krepšininko“ sindromas?
- Ne, negąsdina. Įpratęs aš (Juokiasi). Toks gyvenimas, kažkas eina, kažkas nepraeina. Tiesiog dirbi savo mėgstamą darbą ir tiek. Vieną kartą pasiseka, kitą nepasiseka.
- Vasaros praleistos rinktinėje duoda naudos?
- Duoda tikrai. Sakyčiau, kad geriau su rinktine ruoštis sezonui nei su klubu. Čia mano asmeninė tokia nuomonė, nežinau, kaip yra kitiems. Čia suvažiuoja visi geriausi, specialūs planai, darbo metodika. Man labiau patinka.
- Būsite pasirengęs priimti kvietimą į rinktinę?
- Be abejo.
- Kokios mintys apie kitą sezoną?
- Dabar tik noriu poilsio, nes devynis mėnesius nebuvau namuose. Reikia pailsėti, o vėliau bus matyti. Kol kas dar esu „EWE Baskets“ narys, kontraktas galioja iki birželio mėnesio. Niekas nežino, kas bus kitą sezoną, nes dar kiti žaidžia čempionate. Viskas bus matyti įsibėgėjus vasarai.
- Kokį įspūdį jums paliko Aaronas Baynesas?
- Galingas vyrukas. Jį Lietuvoje Rimas Kurtinaitis išmokė daug gerų dalykų. Kažką atsinešė, kažką išmoko čia. Šiaip, kiek mačiau jį praėjusį sezoną ir šį, manau, kad jis patobulėjo. Atstovaus ir savo rinktinei, bus matyt.
- Pačiam Vokietijoje geriau pavyko įsilieti į komandą nei Prancūzijoje?
- Sakyčiau, kad Vilerbane nebuvo sunku, bet ten nepavyko laimėti, pradėjo visi nervintis. Čia mes pradėjome sezoną keturioms pergalėms, visi laimingi, nes komanda iš naujo sukurta, kaip taip gali būti. Iš tiesų kolektyvas buvo neblogas ir aš jau važiuodamas į Vokietiją ne vieną kartą kalbėjau su treneriu ir jis man minėjo, kad pradžioje žaisiu ne startiniame penketuke, bet vėliau įsiliesiu ir rungtyniausiu daugiau. Tikrai komandos draugai priėmė gerai. Su vienais geriau susižaidėme, su kitais mažiau. Tai yra natūralu ir sumoje viskas gerai.
- Jautėsi perėjimas iš prancūziško krepšinio į vokišką?
- Labai jautėsi (Šypteli). Jautėsi ir komandoje, ir vadovavime, ir gyvenime. Vokietijoje yra tvarka, tą galiu pasakyti. Galbūt Prancūzijoje gyvenau labai gražiame mieste, graži kalba. Vokietijoje mažesnis miestelis, bet draugiškas, švarus ir tvarkingas. Visur tvarka ir vokiečiai išmokė tvarkos.
- Galbūt kažkokią pravardę gavote?
- Ne, kaip vadindavo Minda, taip ir vadino.
- Ar tikitės kitą sezoną grįžti į kokį nors Lietuvos klubą?
- Kodėl gi ne. Neaišku, kas norės manęs.
- O pačiam norėtųsi labiau žaisti namuose ar tęsti legionieriaus karjerą?
- Yra įvairiausių minčių. Noriu žaisti namuose. Namai yra namai: tėvai, šeima, draugai. Gyvenimas taip susiklosto, kad kartais turi rinktis tai, kas tau geriau ir kur daugiau tavęs nori.
- Svarstytumėte ir „Žalgirio“ pasiūlymą?
- Taip, kas sakė, kad nesvarsčiau? (Juokiasi)
- Šeima gyveno kartu?
- Mes beveik visą sezoną buvome kartu. Žmona kelis kartus su sūnumi buvo grįžusi į Lietuvą dėl mokslų. O šiaip visą laiką kartu praleidome.
Romanas Buršteinas
