Per pastaruosius 20 metų Lietuvos žemes ūkis patyrė be galo daug virsmų, praradimų bei atradimų. Dabartinę jo būklę galima vertinti labai kontraversiškai, tačiau tikriausiai visi sutiks, kad būtina daryti viską, jog ateityje žemdirbystės padėtis būtų daug geresnė, nei esanti šiuo metu – kad ir kaip sparčiai judėtume žinių visuomenės ar inovatyvių technologijų link, žemes ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas.
Palyginus su kitomis ūkio šakomis, Lietuvoje žemės ūkis yra viena iš perspektyviausių nišų. Čia neblogai išplėtota infrastruktūra. Be to, ši sritis labai nedaug priklauso nuo importuojamų žaliavų, o sukuria gana platų eksportuojamų prekių srautą.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio-rugsėjo mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio produktų už 6,596 mlrd. litų, tai sudarė 17,3 proc. visų prekių eksporto. Tik gaila, kad tokie rezultatai buvo pasiekti eksportuojant į Turkiją gyvus galvijus. Ar ne čia slypi priežastis, jog Lietuvos rinkoje jaučiamas jautienos stygius? Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių rinkas išveža per 50 proc. veršelių. Žinant, kad pastaruosius trejus metus nuolat mažėja žemės ūkio gamybos apimtis (išskyrus grūdų gamybą), kad gyvulių skaičius sumažėjo daugiau nei 50 proc., toks eksportas tampa gana pavojingas. Būtina ieškoti naujų rinkų, kuriose būtų paklausi ne tik žaliava, bet ir paruošta produkcija.
Žemės ūkis Lietuvoje yra viena jautriausių ūkio šakų. Čia daug ką lemia išoriniai faktoriai. Norint, kad būtų pasiektas tam tikras stabilumas, būtina aiški, orientuota į ateitį, žemės ūkio ir kaimo plėtros politika. Deja, šiandien to nėra. Nėra aiškių, nusistovėjusių žemės ūkio sektorių prioritetų, todėl dažnai netinkamai panaudojama dalis Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos. Nėra ekonominių ir socialinių prielaidų vidutinio ūkio kūrimui. Ne visada tinkamai paskirstoma ES ir nacionalinė parama nesudarė sąlygų tokį ūkį padaryti vyraujantį.
Dar viena Lietuvos žemės ūkio bėda yra ta, kad palyginus su Vakarų Europos šalimis, turime gan mažą produktyvumą. 2009 m. duomenimis, darbo našumas pas mus buvo pustrečio karto mažesnis nei ES vidurkis. ES valstybių sąrašo gale mes esame ir pagal viename ūkyje gaminamo pieno kiekį. Blogesnė padėtis tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Socialdemokratai galvoja, jog tokią padėtį gali pagerinti didesnė ūkininkų kooperacija. Ji ne tik prisidėtų prie darbo našumo kėlimo, bet ir padidintų ūkininkų įtaką derantis su perdirbėjais. Mažai artas dirvonas – ekologinė žemdirbystė. Jos plėtra yra būtina, nes pagal esamas apimtis Lietuva yra pačioje ES narių lentelės pabaigoje. Pastaruoju metu tokių ūkių skaičius net mažėja. Tam daug įtakos turi nepalanki mokesčių politika, kuri praktiškai sužlugdė smulkųjį verslą. Būtina grįžti prie PVM lengvatų. Socialdemokratams būnant valdžioje, šio mokesčio lengvatos buvo taikomos mėsos produktams, savo eilės laukė vaisiai ir daržovės.
Vykdoma švietimo ir aukštojo mokslo reforma neužtikrina reikalingų specialistų rengimo. Artimiausiu metu žemės ūkio ir kaimo plėtros sektorius gali likti be specialistų.
Kaimiškuose rajonuose yra daug problemų ir spręstinų klausimų: didelė nedarbas, augantys emigracijos mąstai, uždarinėjamos mokyklos ir bibliotekos, trūksta teisinių ir ekonominių sąlygų žemdirbių savivaldai įtvirtinti. O svarbiausia, nėra jokios strategijos, kokia bus bendroji žemės ūkio politika 2014-2020 metais. Kaip mes ginsime žemdirbių ir kitų kaimo žmonių interesus po 2013 metų?
Socialdemokratų partijos žemės ūkio ir kaimo plėtros programos vienas svarbiausių uždavinių yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas žemės ūkio verslui plėsti. Protingai tvarkomi žemės ūkio ir kiti kaimo verslai bei viešasis sektorius turi suteikti galimybę gerinti sąrašo apačioje atsidūrusius rodiklius. Tam reikalinga ilgalaikė, ekonominiais skaičiavimais pagrįsta žemės ūkio ir kaimo plėtros programa. Žmogus bent penkerius metus į priekį turi žinoti, kokie bus prioritetai, kokios bus diegiamos mokslinės inovacijos, kaip bus vystoma infrastruktūra ir socialinės paslaugos, koks likimas laukia švietimo ir kultūros įstaigų, kokio lygio specialistai ateis į žemės ūkio sektorių.
Mes pasisakome už įstatyminės bazės koregavimą ir mokesčių politikos keitimą. Tik gerai apgalvota ir tęstinė veikla gali duoti teigiamų rezultatų.
LR Seimo narys,
Mindaugas Bastys
