Seimo narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad Europos Sąjungos politikoje moterų vaidmuo turėtų būti reikšmingesnis, kad vadovaujančiuose postuose, priimant esminius sprendimus, moterų turėtų būti daugiau, kad moterų lyderių skaičius nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje turėtų augti.
„Tačiau ar moterų dalyvavimą politikoje spartintų Europos Sąjungos erdvėje svarstomas lyčių kvotų įstatymas?“, – svarstė ji antradienį spaudos konferencijoje Seime, skirtoje jau 100 metų pasaulyje kovo 8–ąją minimai Tarptautinei moters dienai.
2006–aisiais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Moterys tarptautinėje politikoje“, kurioje akcentuojama lyčių lygybė visose visuomenės sferose, lygiateisis moterų ir vyrų dalyvavimas politiniuose procesuose, pozityvaus požiūrio į lyčių lygybę formavimas.
„Atrodo, pakanka tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų, kurie užtikrina moterų ir vyrų visuomeninę lygybę. Tačiau vartotojiškoje visuomenėje iki šiol gaji lyčių priešprieša, plačiai naudojami lyčių vaidmenų stereotipai, kurie ir lėtina moterų ėjimą į politiką“, – sakė M. A. Pavilionienė.
Pasak jos, nederėtų pamiršti, kad XX a. antroje pusėje moterų judėjimas esmingai pakeitė šiuolaikinę visuomenę, privertė įstatymais naikinti lyčių nelygybę, moterų diskriminaciją, skatino kokybiškai, naujai spręsti politines, ekonomines, socialines, kultūrines problemas. Iškėlė pilietinių organizacijų ir vyriausybių bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant lyčių lygybės politiką.
M. A. Pavilionienės teigimu, daug vilčių siejama su Europos lyčių lygybės institutu, kuris jau veikia Vilniuje. Tikimasi, kad institutas tirs Europos Sąjungos lyčių nelygybės priežastis ir prisidės jas šalinant. „Tačiau minėtos veiklos konkrečių rezultatų vis dar laukiama“, – sakė Seimo narė.
Spaudos konferencijoje ji svarstė, kodėl taip lėtai įgyvendinama socialinė moterų ir vyrų lygybė? Kodėl abejojama lyčių kvotomis rinkimų sistemoje ir moterų skaičiaus didinimu valstybės reprezentaciniuose postuose?
„Gal egzistuoja kitos priežastys, kurios aiškina lyčių nelygybę? Viena priežasčių – vyriškasis solidarumas veržiantis į valdžią ir ją saugant. “Stiklinių lubų„ terminą, posakį apie sąmoningą moterų karjeros ribojimą, keičia paprastesnis aiškinimas: nėra jokių stiklinių lubų, tiesiog “viršuje„ yra per daug vyrų“, – teigė politikė.
Pasak jos, akivaizdu, kad politinis feminizmas prasideda politinėse partijose. Pasak A. M. Pavilionienės, Lietuvoje tik socialdemokratų partija turi 40 proc. moterų kvotą. Dabartiniame Seime yra 27 parlamentarės, tačiau, anot Seimo narės, ne visos giliai suvokia lyties aspekto svarbą politikoje, lyties tapatumo problemą, moterų teisių saugos būtinybę: reikšmę reprodukcinių teisių, šeimos planavimo, lytinio švietimo ir žmogaus teisių ir laisvių gynimo svarbą.
M. A. Pavilionienė įsitikinusi, kad nėra klaikesnio vaizdo, kai moterys politikės balsuoja prieš projektus, kurie padėtų moterims, šeimai, jaunimui, vaikams, lytinėms mažumoms, visuomenės santykių pažangai. „Kai moterys virsta vyriškosios lyties ar partijos ideologijos reiškėjomis, išsako konservatyvias, stereotipines, dogmatiškas pažiūras, jos kenkia ne tik moterų kaip asmenybių laisvėjimui, bet ir lyčių lygybės bei lygių galimybių politikai“, – teigė Seimo narė.
Jos nuomone, viena esminių priežasčių, kuri stabdo lyčių lygybės spartėjimą, yra brandžių asmenybių stoka masių vartotojiškoje visuomenėje, originalaus mąstymo trūkumas.
„Todėl Europos Sąjungoje reikėtų labiau pabrėžti personalizmo filosofiją – būtinybę ugdyti unikalias, laisvas, drąsias asmenybes, tiek vyrus, tiek moteris. Moterys lyderės ir kvotomis didinamas moterų skaičius partijose nėra vienas ir tas pats. Talentingų ryškių asmenybių sklaidos ir moterų gausos partijose tapatinti negalima. Reikia siekti, kad moterys, einančios į politiką, būtų kūrybingos asmenybės, pasižymėtų plačia, pažangia pasaulėžiūra, būtų išsilavinusios, savimi pasitikinčios ir savikritiškos, suvokiančios savo veiklos kryptingumą ir atsakomybę už savo žodžius bei veiksmus. Kad turėtų drąsos įveikti prietarus, žmones žalojančias tradicijas, dogmatizmą, fanatizmą, stereotipinį lyčių mąstymą, politinių vadovų karjerizmą“, – teigė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė M. A. Pavilionienė.
Pasak jos, gyvename žinių, naujų technologijų, inovacijų visuomenėje, pabrėžiame mokymąsi visą gyvenimą, o taikstomės su vidutinybėmis vidaus ir užsienio politikoje, politikų racionalumo ir moralinės atsakomybės stoka.
„Todėl, siekiant greitesnio ir realesnio lyčių lygybės įgyvendinimo, dažniau reikėtų kalbėti apie moterų solidarumą, derinti moterų švietimą, moterų asmenybių ugdymą ir partijų lyčių kvotų sistemą“, – sakė M. A. Pavilionienė.
Jis priminė, kad kovo 3 d. Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas surengė tarptautinį posėdį, skirtą Tarptautinės moters dienos 100 metų minėjimui, kuriame buvo pabrėžta, kad nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje moterų per mažai, kad apie 25 proc. moterų nacionaliniuose parlamentuose nėra ypatingas šimtmečio laimėjimas.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anė Elizabetė Dersė (Anne Elizabeth Derse) priminė, jog moterys vis dar susiduria su smurto šeimoje ir smurtautojo nebaudžiamumo problema ne tik Lietuvoje, bet ir JAV.
„Nuo 1994 m., kai JAV buvo priimtas moters apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas, iki 2008–ųjų smurto atvejų sumažėjo perpus. Būtina keisti požiūrį – negalima kaltinti aukos, smurtas šeimoje neturi būti tik šeimos ar kenčiančios moters problema. Galima pasiekti geresnių rezultatų tuomet, kai bendradarbiauja visos institucijos – vietos valdžia, bažnyčia, mokyklos“, – sakė JAV ambasadorė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė Vilana Pilinkaitė teigė, kad kasmet Lietuvoje smurto šeimoje metu nužudomos apie 20 moterų.
„Policijos duomenimis, kasmet registruojama apie 40 tūkst. pranešimų dėl smurto šeimoje. Tačiau tik nedidelė dalis smurtautojų baudžiami. Iki šiol neturime Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo. Teisiniai mechanizmai, kurie veiksmingai apsaugotų moteris, sunkiai skinasi kelią Seime“, – teigė V. Pilinkaitė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje moterys yra labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje, tačiau politinis jų atstovavimas įvairiais lygmenimis nesiekia 20 proc.
„O štai atlyginimų skirtumai viršija šią ribą, todėl moterų emigracijos mastai ir skurdas, ypač vienų auginančių mamų ir pensinio amžiaus moterų, auga. Katastrofiškai trūksta vaikų, neįgalių asmenų, senolių priežiūros paslaugų, kurios galėtų palengvinti dirbantiesiems asmenims, vis dar daugiausiai moterims, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą. Visa tai rodo, kad egzistuoja lyčių nelygybę palaikančios struktūrinės priežastys, kurių prisidengiant sunkmečiu nenorima matyti“, – sakė M. Jankauskaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro vadovė Dalia Leinartė apžvelgė Tarptautinės moters dienos istoriją.
