Vienas iš šio sunkaus proceso pavyzdžiu, pasak politikės, yra moterų padėtis politinėse partijose. Kaip teigia M. A. Pavilionienė, moterų padėtis politikoje kol kas neatitinka lygių galimybių. „Stereotipiškai aiškinama, kad moterys nenori eiti į politiką, kad yra nepasirengusios sprendimų priėmimui. Tačiau tai yra tik dūmų uždanga. Moterys nėra skatinamos tai dalyti, nors ir ne visi vyrai turi atitinkamą išsilavinimą ir yra pasirengę sprendimų priėmimui“, – teigia socialdemokratė.
Pasak Seimo narės, sudarant partijų sąrašus, vyrai vis dar yra priekyje. Tik socialdemokratai laikosi lyčių kvotų įgyvendinimo, tačiau ir šioje partijoje, pasak M. A. Pavilionienės šis principas ne visada veikia iki galo. Jis neveikia ir pačiame Seime: „Seimas, kuris turėtų visai šaliai demonstruoti lyčių lygybės įgyvendinimą, ne visada laikosi šio principo. Seimo valdyboje turėtų būti dvi moterys, o yra tik viena.“ Be to, panaši padėtis yra ir Seimo komitetuose, susitikimams taip pat dažniausiai vadovauja vyrai, tvirtina politikė.
M. A. Pavilionienė tvirtina, kad partijos nesistengia integruoti moterų ir vyrų lygybės problemų. Jų programose apie tai kalbama abstrakčiai, ir tai neprisideda prie problemų sprendimo. „Stebint kaip šiandien provokuojančiai elgiasi koalicijos partneriai, ir šioje koalicijoje lyčių lygybės idėjų įgyvendinti nepavyks“, – tvirtina Seimo narė.
M. A. Pavilionienė mano, kad riboto politikų mąstymo priežastis – žmogaus teisių nesuvokimas. Prie to prisideda ir karjerizmas, konkurencija, kurioje moterys kovoja nelygiomis teisėmis. „Lietuvoje kuriant lyčių lygybės politiką, vis dar vyrauja deklaratyvi retorika. Nors ir priėmėme lygių galimybių įstatymą, jo įgyvendinimas sekasi sunkiai“, – teigia ji.
Politikė tvirtina: „Lietuvoje vis dar kvalifikuojami ir rūšiuojami žmonės. Visada buvo ir bus tokių, kurie bus prieš bet kokią visuomenės pertvarką.“ Tačiau M. A. Pavilionienė tikina, kad visada yra pažangi visuomenės mažuma, kuri skatins demokratinę visuomenės pertvarką.
