Lytiškumo programoje kalbama apie skirtingas šeimas, homoseksualumą, kontracepciją. Lietuvos gėjų lygos atstovai šią programą palaiko, tačiau yra susirūpinę, ar absurdiški pavyzdžiai bus ištrinti ir ar mokytojai kalbės remdamiesi mokslu. Mat programos metodinėje medžiagoje, galima rasti absurdiškų pavyzdžių apie homoseksualumo gydymą, prezervatyvų žalą, taip pat patarimų, kaip, pavyzdžiui, renkantis vyrą reikia prieš tai įvertinti, ar jis pakankamai uždirbs.
„Homoseksualumo tema yra nagrinėjama, mūsų manymu ir įsitikinimu, ne tinkamoje šviesoje. Pavyzdžiui sakoma, kad galima keisti orientaciją, ar nuo jos išgyti. Man atrodo, šitie dalykai prasilenkia su objektyvia moksline informacija. Ir netgi jie prasilenkia su tais įgūdžiais kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija patvirtindama šią programą siūlo moksleiviuose ugdyti,“ - kalbėjo Tomas Vytautas Raskevičius, Lietuvos gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius.
Pedagogai – homofobai?
Anot T. Raskevičiaus, susirūpinimą kelia ir mokytojų kompetencija. Baiminamasi, ar nepasikartos Telšių gimnazijos situacija. Kai dešimtokams mokytoja dėstė, esą beveik visi žudikai maniakai, kurie savo aukas suvalgė, buvo gėjai, kad homoseksualai yra tie, kurie dažniausiai tvirkina vaikus ir panašiai.
„Reikia atvirai pripažinti, kad mūsų pedagogai, kai kurie iš jų, neturi reikiamų įgūdžių objektyviai pateikti šitą informaciją moksleiviams. Mes visi prisimena Telšių mokytojos atvejį, kuris buvo šį pavasarį. Tai jeigu toks pedagogas dėsto moksleiviams apie lytiškumą ir susiduria su homoseksualumo tema, tai kokią informaciją jis gali pateikti?“ - klausia T. Raskevičius.
Mokytojai atviri: pamokose kalbėti apie lytiškumą nepasiruošę
Mokytojai pripažįsta, jog nesijaučia tinkamai pasiruošę kalbėti naujoje programoje numatytomis temomis. Esą daugeliui kalbėti apie homoseksualumą – sunku.
„Toli gražu ne kiekvienas biologas atvirai ir nešališkai gali kalbėti apie homoseksualumą. Labai sudėtinga, nes yra visokių mokinių ir pakraipų, ir negali bet kaip kalbėt apie tokius dalykus. Turi būti supratingas, tolerantiškas, atsakingas. Tarp biologų toli gražu ne visi tokie yra,“ - kalbėjo Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas Romas Darafėjus.
Anot mokytojo, Švietimo ir mokslo ministerija nevykdė duoto pažado, esą per vasarą pedagogai bus paruošti. „Pasiruošimo nebuvo, pavasarį tik kalbėjo, kad bus integruota, o rudenį jau yra. Per vasarą kalbėjo, kad paruoš mokytojus, bendruomenę, o nieko panašaus nevyko. Mokslo metų pradžioje pasakė, kad mes turime integruoti ir viskas,“ - portalui tv3.lt komentavo R. Darafėjus.
Moksleiviai su negalia pamiršti?
Mokytojų kompetencijos klausimas, nerimą kelia ir Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovams. Vienas iš programos tikslų išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė kelia klausimą kaip bus elgiamasi su vaikais, turinčiais tam tikras negalias. „Dabar, kai kyla klausimas, ar apskritai mokytojai yra pasirengę programą išdėstyti ir perteikti ją vaikams, įdomu kaip ta programa bus integruota, adaptuota sutrikusio intelekto ar tam tikrų raidos sutrikimų, turintiems mokiniams,“ - kalbėjo D. Juodkaitė.
Tokia ugdymo programa negalią turintiems asmenis, pasak pašnekovės yra ypatingai reikalinga. „Šita sritis apskritai neįgaliųjų gyvenime – didelis tabu. Apie tai nešnekama, apie vaikų pasirengimą šeimai, jų reprodukcinę sveikatą. Jei mes kalbame apie neįgaliuosius, esančius, kad ir globos įstaigose, labai trūksta švietimo šia tema. Apskritai visuomenėje trūksta suvokimo, kad žmonės su negalia taip pat yra visuomenės nariai, kad ir jie turi tuos pačius fiziologinius poreikius ir, kad jiems reikia specialių suvokimo, žinių ir adekvačios šios informacijos pateikimo,“ - kalbėjo D. Juodkaitė.
Mokytojai programos sėkme netiki
Anot Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininko, nors programa gera, naudos iš jos nebus dėl kelių priežasčių. „ Aš manau, kad didžioji dalis tos programos taip ir pasibaigs, kažkur kažkas pašnekės ir viskas. Buvo programa paruošta ir ji, turbūt, turėjo būti „prastumta“, nes, matyt, pinigai išleisti ir turėjo būt parodyta, kad ji kažkur integruota,“ - kalbėjo R. Darafėjus.
Mokytojai sako, jog daugumoje šalies mokyklų naujoji programa integruota į biologijos pamokas.
„Mes jau supratom, kad didžioji dalis bus skirta mums, biologijos mokytojams. Tai tiesiog papildomas darbas, apkrovimas. Pati programa nebloga, temos aktualios, reikalingos. Bet nuolat kalbame apie didelį mokinių krūvį, tad papildomų pamokų negali būti, turim naujus dalykus integruoti į jau esantį ugdymo turinį, o jis juk nukentėti negali. Tad gal keletą minučių mokytojai savo dėstomo dalyko metu ir skirs tiems, naujiems reikalams,“ - tikino R. Darafėjus.
