Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos: dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Riziką mažina ir saugūs lytiniai santykiai.
Atsako specialistė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Tatjana Pukėnienė:
- Skaitytojos minimas karputes Lietuvoje lazeriu arba specialiais vaistais šalina dermatovenerologai. Tai nėra rimta liga, tačiau gydyti reikia, o lytiniai santykiai, kol karputės nepridegintos, rekomenduojami tik su apsaugos priemonėmis. Nors dažniausiai šia žmogaus papilomos viruso atmaina užsikrečiama lytiniu keliu, pasitaiko ir buityje, pavyzdžiui, pirtyse, užsikrėtusių pacientų. Lytiškai plintanti liga, nuo kurios neapsaugo net prezervatyvai
Lytinių organų karpos - dažnai stipriai skiriasi savo dydžiu ir spalva, priklausomai kokioje kūno vietoje jos yra. Jos gali būti nuo kelių milimetrų iki keleto centimetrų dydžio, nuo baltos iki tamsiai rudos spalvos. Gali ir visai nesiskirti nuo odos. Paprastai jos atsiranda ant lytinių organų, tarpvietėje, aplink išangę, retais atvejais - burnoje. Karpų atsiradimą šiose kūno vietose sukelia virusinė infekcija, žinoma kaip žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV), kuri yra perduodama lytinių santykių metu. Kaip stipriai paplitę?
Manoma, kad žmogaus papilomos virusu yra užsikrėtę apie 70–80 procentų populiacijos. Vis dėlto dažniausiai infekcija yra kontroliuojama imuninės sistemos ir pažeidimai niekada nesusiformuoja. Nedidelei daliai žmonių, užsikrėtusių žmogaus papilomos virusu, ant lytinių organų atsiranda karpų. Yra daugybė skirtingų žmogaus papilomos viruso tipų, galinčių sukelti lytinių organų karpas. Pagal galimybę sukelti vėžį, virusai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: didelės rizikos (kai bėgant laikui, infekuotoje vietoje gali sukelti vėžį) ir mažos rizikos (pasireiškia tik karpos, piktybiniai pakitimai nesusiformuoja). Kokiu būdu perduodama?
Tai lytiškai perduodama infekcija. Lytinių santykių metu oda ir gleivinių paviršiumi (genitalijų, išangės bei burnos) tiesiogiai kontaktuojant su asmeniu, turinčiu pakankamai ŽPV, kad galėtų perduoti infekciją. Įdomiausia, kad infekciją perduodantis žmogus nebūtinai turi turėti karpų. Paprastai viruso nešiotojui nebūna jokių virusinės infekcijos simptomų. Ar karpų atsiras, priklauso nuo pačių virusų. Kai kurie jų yra agresyvesni už kitus. Priklauso ir nuo asmeniui perduoto virusų kiekio, nes virusų skaičius kontakto vietoje skiriasi. Kiti veiksniai - viruso perdavimo vieta, recipiento amžius, lytis, imuninės sistemos būklė, genetinės savybės ir kitos gretutinės ligos. Ką daryti?
Jeigu įtariate, kad turite lytinių organų karpų, apsilankykite pas šeimos gydytoją, kuris patvirtins arba paneigs jūsų nuogąstavimus. Daugumos karpų diagnozei patvirtinti pakanka paprastos medicininės apžiūros. Jeigu diagnozė bus patvirtinta, peržiūrimas gyvenimo būdas ir seksualiniai įpročiai, siekiant identifikuoti riziką keliantį elgesį. Kraujo tyrimas visiems pacientams, kuriems diagnozuota ŽPV infekcija, nėra būtinas. Karpų šalinimas
Karpos šalinamos elektrokoaguliacija, lazeriu, šaldant skystu azotu. Karpoms išplitus ar atsikartojant, skiriami imunomoduliatoriai, antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas. Gydymas gali užsitęsti, nes genitalijų karpos turi tendenciją pasikartoti. Svarbu:
Genitalijų karpų simptomai yra mažai pastebimi, išskyrus pačios karpos atsiradimą. Kai kurie žmonės patiria dirglumą ir niežulį aplink paveiktą sritį. Dažniausiai paveikiamos moterų vietos yra išoriniai lytiniai organai, tarpvietė. Genitalijų karpos taip pat gali atsirasti ant makšties, kaklelio ir išangės. Vyrams karpos dažniausiai atsiranda ant varpos galvutės, apyvarpės ir šlaplės angos, kapšelio ir išangės. Daugelis žmonių gali turėti genitalijų karpų (ŽPV) be jokių simptomų.
