Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Nors parlamentinių partijų lyderiai susitarė remti Visagino AE statybos ir skalūnų žvalgybos bei gavybos projektus, aiškėja, kad jų parašai ant susitarimo kitiems partijų nariams dar nieko nereiškia. Jie, kaip sakė, kad Lietuvai nereikia atominės ir skalūnų žvalgybos, taip kartoja ir toliau. Ir dar priduria, kad susitarimo projektas partijose ir frakcijose nebuvo derintas.
Iš parlamentinių partijų susitarimo: „[...] kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti [...] nepriklausomybės strategijoje numatytus energetikos infrastruktūros integracijos į Europos energetikos sistemas strateginius planus, [...] Visagino atominės projektą, [...] ištirti esamus valstybės energijos išteklius ir sudaryti sąlygas jų gavybai. Partijos įsipareigoja siekti projektų įgyvendinimo, politiškai juos remti ir ginti nuo interesų grupių ar trečiųjų šalių pastangų juos diskredituoti.“
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad toks politinių partijų palaikymas – rimtas argumentas derybose su strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir regioniniais partneriais dėl Visagino atominės elektrinės.
„Kalbant apie partnerius, tai yra labai rimtas signalas, kad Lietuvoje politinės parlamentinės partijos rimtai vertina svarstymus, kokia galima alternatyva elektros gamybai užtikrinti“, – teigia J. Neverovičius.
Ekspertai tikina, kad kiekviena valstybė privalo turėti pajėgumų, kurie vidaus vartotojams užtikrintų būtiniausią energijos kiekį.
Lietuva pagal elektros importą – pirmūnė Europos Sąjungoje. Dėl to esame labai priklausomi nuo neprognozuojamos Rusijos. Kai kas svarsto, kad susijungę su Europos energetikos tinklais šios priklausomybės atsikratysime galėdami pirkti iš kelių tiekėjų, todėl leisti pinigus savų elektrinių statybai nėra reikalo.
Tačiau ar pats naudingiausias būdas importuoti už valiutą, o ne apsirūpinti reikiama energija patiems?
„Ekonominė nauda tokiame scenarijuje neegzistuoja. Tai būtų išlaidos, kurios būtų skirtos vien tam, kad pastatytume papildomą infrastruktūrą, tačiau jokios ekonominės naudos neduotų. Ekonominė nauda atsiranda tik tada, jeigu turime ką parduoti per tas papildomas perdavimo linijas. Matome, kad tie projektai turi eiti kartu, jie negali būti vystomi vienas be kito“, – sako energetikos ministras.
Svarstomi keli scenarijai, tačiau patikimiausia konkurencingos elektros tiekėja kol kas lieka atominė elektrinė, todėl susitarimą pasirašiusieji įsipareigojo remti Visagino jėgainės statybą. Tačiau aiškėja, kad partijų lyderių parašai dar nieko nereiškia, mat šiuo klausimu nėra sutarimo net tarp valdančiųjų.
„Aš esu skeptiškai nusiteikęs dėl šito projekto. Na, pasirašė... Aš manau, kad čia daugiau toks geras noras ar kažkoks neįgyvendinamas tikslas. Dėl šito susitarimo didelės diskusijos partijoje nebuvo, nes nebuvo laiko – čia buvo toks ad hoc padarytas susitarimas“, – tvirtina Seimo vicepirmininkas, LSDP partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Seimo Energetikos komisijai vadovaujantis Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys pritaria socialdemokratui A. Sysui – partijų susitarimas parengtas skubotai, neaptartas net Seimo frakcijose.
„Aš asmeniškai teksto nemačiau, tai nežinau, kiek jis buvo aptariamas. Manau, kad frakcijoje – ne. Mano nuomone, elektros energija būtų reikalinga, bet tada vėl žmonių reikėtų atsiklausti, kad jie pasakytų, jog jiems tas projektas tinka“, – teigia K. Daukšys.
Nepaisant partijų susitarimo, grėsmės iš pačių valdančiųjų kyla ir skalūnų žvalgybos projektui. Seimo Aplinkos komitetas padarė viską, kad skalūnų paieškos būtų sustabdytos. Šio komiteto vadovas Algimantas Salamakinas ir dabar savo pozicijos nekeičia.
Ekonomikos komiteto pirmininkas, „Tvarkos ir teisingumo“ narys Remigijus Žemaitaitis taip pat nemano, kad skalūnų dujų gavyba Lietuvoje – realus projektas. Saviems rinkėjams R. Žemaitaitis pabrėžia inicijavęs įstatymų pataisą, kuria skalūnų gavyba apmokestinta neregėtai dideliu 40 proc. mokesčiu.
„Dėl skalūnų dujų mokesčio, aš manau, bus didelės diskusijos, nes neapsisprendžiama, koks jis turėtų būti. Jaučiu, kad ateinančius 4–5 metus mes neturėsime jokios įmonės, kuri turėtų noro arba suinteresuotumo išgauti skalūnų dujas, naftą Lietuvoje“, – sako R. Žemaitaitis.
Tokios koalicijos partnerių ir net partijos bičiulių kalbos, prieštaraujančios susitarimo įsipareigojimams, premjero Algirdo Butkevičiaus neglumina.
„Čia yra valdžios kompetencijos klausimas ir strateginiai planai sudaromi žvelgiant į priekį 25 metus. Jeigu mes kiekvienu klausimėliu, už kurį yra atsakinga Vyriausybė, pradėsime įvairiuose lygiuose diskutuoti... Kai mes turėsime aiškų projektą, aiškų dokumentą, tada ir pateiksime politikų diskusijoms“, – teigia LSDP partijos pirmininkas premjeras A. Butkevičius.
Susitarimą pasirašę opoziciniai konservatoriai džiaugiasi, kad dokumente įrašyti saugikliai, jog jis netaptų dar vienu „tuščiu popieriumi“ – Vyriausybė kartu su deleguotais partijų atstovais kasmet prieš patvirtinant valstybės biudžetą įvertins, kaip laikomasi šio susitarimo. Tiesa, įvertinti galima įvairiai.
