Kas būtų, jei savo banko kortele galėtumėte naudotis tik 15 dienų per mėnesį? Pasiųstumėte tokį banką toliau ir pasirinktumėte kitą. Deja, tokios galimybės neturi viešuoju sostinės transportu važinėjantys vilniečiai, nes transporto paslaugas sostinėje teikia įmonė monopolininkė.
Popierių reikia taupyti
Popierinis mėnesinis bilietas važiuoti sostinės viešuoju transportu – jau praeitis. Nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. įsigaliojo elektroninis viešojo transporto bilietas. Tai, matyt, vaizdingiausias pavyzdys, kaip galima taupyti popierių ir išsaugoti mišką, kuris kertamas popieriui gaminti. Tad elektroninio bilieto viešajame transporte sistemos kūrimą ne veltui finansuoja Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas, kuriame Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva buvo deramai įvertinta, rašo „Respublika“.
Dabar elektroninio bilieto projektas, kuriam ES skyrė 14 mln. litų, jau įgyvendinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Taigi nuo šių metų rugpjūčio mėnesio nebeliko popierinių mėnesinių bilietų ir galioja tik elektroniniai. Tačiau ar viskas elektroninio bilieto sistemoje sklandu, o svarbiausia – skaidru ir motyvuota? Lietuvoje, deja, jau ne kartą pasinaudojant naujomis idėjomis, technologijomis ir iniciatyvomis buvo sukuriami nepagrįsto pasipelnymo modeliai.
Kai įsigilini į sostinėje galiojančio elektroninio bilieto apmokėjimo ir naudojimo tvarką, kyla pagrįstas klausimas, kas sugalvojo tvarką, atveriančią galimybes nebaudžiamai lupikauti?
Bauda už lojalumą
Redakcijoje apsilankė vilnietė, kuri piktinosi elektroninio bilieto naudojimo ir mokėjimo už jį tvarka. Lankytoja parodė baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto kvitą ir papasakojo, kodėl teko sumokėti baudą. Pasirodo, „zuikiu“ gali tapti labai lengvai, jei neįsiskaitysi į tinklalapyje www.vilniusticket.lt pateikiamą elektroninio bilieto važiuoti viešuoju transportu papildymo tvarką.
Maža pasakyti, kad ji paini, – iš tiesų nelabai suvokiama. Ten sakoma: „Elektroninio bilieto kortelę galima papildyti kitam mėnesiui nuo einamojo mėnesio 15 d. iki kito mėnesio 14 d.“ Praktiškai tai reiškia, kad penkiolika kiekvieno mėnesio dienų negali įsigyti mėnesinio bilieto važiuoti sostinės viešuoju transportu.
Kam tada elektroninio bilieto atmintinėje klaidinga deklaracija:
„Nereikia baimintis, kad bilietai bus išpirkti“. Paprasčiausiai negali bilieto įsigyti, kitaip tariant, papildyti reikiama suma. Bet liūdniausia, kad nežinodamas šios subtilybės grįši iš atostogų einamojo mėnesio 15 d. ir susimokėsi už mėnesinį bilietą, kuris galios... tik kitą mėnesį. Žodžiu, moki pinigus, bet esi „zuikis“. Na, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, paspendusi tokius spąstus, ramia sąžine lupa iš lojalių keleivių baudas.
Kas sumanytojas?
Įsivaizduokite, kas būtų, jei bankai nustatytų tvarką, kad negali naudotis sąskaita penkiolika dienų po jos papildymo? Kitaip tariant, bankai galėtų pusę mėnesio skolinti piliečių pinigus ir gauti už tai pelną.
Tokias taisykles vienašališkai nustatė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, administruojanti elektroninio bilieto projektą.
Įdomu, kas sugalvojo tokią tvarką ir kam tada reikalingas elektroninis bilietas? Paskambinus į „Susisiekimo paslaugas“, administratorė sujungė su atsakingu įmonės darbuotoju Vitalijumi Bertašiumi, kuris, jos teigimu, yra kompetentingiausias autoritetas elektroninio bilieto klausimais.
V. Bertašius, paklaustas, kas sugalvojo tokią elektroninio bilieto papildymo tvarką, ryžtingai pasakė, kad tai platus klausimas, kurį telefonu aptarinėti sunku, ir pasiūlė susitikti. Tarnautojas paprašė telefono, kad galėtų paskambinti ir pasiūlyti susitikimo laiką. Deja, vietoj jo netrukus paskambino savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė ryšiams su visuomene Modesta Gusarovienė ir paaiškino, kad tokiu klausimu gali kalbėti tik įmonės direktorius, o galiausiai pasiūlė atsiųsti dominančius klausimus elektroniniu paštu.
Klausimus mes nusiuntėme, tačiau, mieli vilniečiai, akivaizdu, kad jums privalančios tarnauti įmonės vadovybė nenoriai kalba apie visiems mums aktualius dalykus.
Šlubuojanti logika
Elektroninio bilieto projekto kūrėjų logika aiškiai šlubuoja: jei sumokėjęs pinigus negali naudotis bilietu, vadinasi, sistemos kūrėjams ir programuotojams sąmoningai buvo duota užduotis sukurti būtent tokią elektroninio bilieto papildymo tvarką.
Elektroninis bilietas – lygiai tokia pat sąskaita kaip ir sąskaita banke, kurioje esančiais pinigais gali naudotis visą laiką. Vadinasi, logiška būtų, jei elektroninis bilietas galiotų nuo jo papildymo dienos vieną mėnesį. Tada nereikėtų melagingai deklaruoti, jog „nereikia baimintis, kad bilietai bus išpirkti“.
Kita vertus, kam tada reikėjo kurti elektroninę sistemą, jei bilietai pardavinėjami kaip ir senieji popieriniai. Elektroninė sistema leidžia tvarkyti bilietų apskaitą šviesos greičiu. Kiek per penkiolika dienų galima nukeliauti tokiu greičiu, sunku net įsivaizduoti. Beje, elektroninio bilieto papildymo spraga - ne vienintelė elektroninio bilieto sistemoje, leidžianti lupikauti keleivių sąskaita. Turi būti sudaryta galimybė sustabdyti bilieto galiojimą, jei juo nesinaudoji išvykęs į komandiruotę, kad sutaupytas važiavimo dienas galėtum panaudoti vėliau.
Tada būtų suprantama, kad sukurtas tobulesnis dalykas, teikiantis naudą keleiviams, kurie yra miesto piliečiai ir kurie tikisi, kad miesto valdžia dirba jų gerovei.
Dar sunkiau paaiškinamas dalykas, kuris turėtų tapti atitinkamų institucijų dėmesio objektu, – kad elektroninio bilieto sistema sudaro „Susisiekimo paslaugoms“ galimybę pasisavinti keleivių pinigus. Nuo rugpjūčio mėnesio jau galima įsigyti vienkartinį elektroninį bilietą, pakeičiantį populiarųjį talonėlį. Tačiau įsigilinkite į viešai, neraudonuojant skelbiamus faktus: vienkartinis 6 litų vertės bilietas galioja dieną, 14 litų vertės – 3 paras, o 27 litų vertės – 10 parų.
Didesnio, švelniai tariant, nelogiškumo sugalvoti neįmanoma, nes tokia tvarka keleivis verčiamas mokėti už paslaugą, kuria jis galbūt nepasinaudos.
Jei nusiperki popierinį vienkartinį bilietą, gali jį panaudoti kad ir po metų. Kodėl tai nenumatyta elektroninio bilieto sistemoje? Todėl, kad kažkam labai niežti nagučius be jokio vargo žertis keleivių pinigus. Vienkartinis bilietas turi turėti nustatytą kainą, kuri atspindi vienos kelionės vertę. Papildei kortelę, kitaip tariant, sąskaitą, kurią atsidarei „Susisiekimo paslaugų“ įmonės administruojamoje sistemoje, ir naudojiesi įmokėtais pinigais, kol nuskaitomas paskutinis centas.
Pinigai – privati nuosavybė, kurios negali nusavinti ne tik savivaldybės įmonė, kurianti abejotinos reputacijos tvarką, bet ir šalies prezidentas, jei sugalvotų išleisti tokį įsaką, nes taip būtų pažeidžiami įstatymai. Bet prezidentui toks žingsnis ir į galvą neateis, o sostinės merui reikėtų susimąstyti, kas dedasi savivaldybei pavaldžioje įmonėje.
Viktoras Armalis
