Dabar viso to kaina yra didžiulė. Kremliaus karo mašina Ukrainoje nesustos. Kitas taikinys yra NATO, tikriausiai – Baltijos šalys. Lenkų, lietuvių ir estų žurnalistų tyrėjų puikaus darbo dėka dabar geriau suprantame, kas vyksta. Pasitelkę palydovines nuotraukas iš atvirų šaltinių jie atskleidė Rusijos karinių bazių regione vaizdą ir pakalbino esamus bei buvusius kariuomenės vadus, kad šie paaiškintų gautus rezultatus.
Niekas neįvyks iš karto. Rusijos pajėgos yra labai išsekusios. Baltijos laivyno išsilaipinimo galimybės išnyko. Kareivinės, poligonai ir stovėjimo aikštelės yra tuščios. Daugybė įrangos ir atsarginių dalių iškeliavo į Ukrainą. Laiko dar turime. Bet nedaug.
Dabar Rusija gali greitai atkurti savo pajėgas. O pavojingiausi išpuoliai greičiausiai skirsis nuo Ukrainoje naudojamos „mėsmalės“ taktikos. Bus siekiama ne užkariauti teritorijos plotus, o sugriauti NATO patikimumą.
Svarbų vaidmenį čia vaidina Kaliningradas. Karinė logika diktuoja, kad konflikto atveju NATO nedelsdama atakuotų Rusijos eksklavą ir neutralizuotų jo oro gynybą, raketų paleidimo vietas, branduolinius objektus, povandeninių laivų uostus ir kitus pajėgumus, kol jų dar nespėta panaudoti siekiant blokuoti pastiprinimą, izoliuoti Baltijos šalis ar įbauginti kitas valstybes.
Tačiau Vakarų sprendimų priėmėjai gali pasipriešinti tam arba giluminiams smūgiams į kitas Rusijos teritorijas. Jų baimė dėl eskalacijos paralyžiavo Ukrainą. Kalbant apie Baltijos šalių regioną, tas pats mąstymas sufleruotų, kad ribotas puolimas turėtų sulaukti tik riboto atsako. Nerimas kyla ir dėl to, kad JAV dėmesį gali atitraukti konfliktas su Kinija, o tai reiškia, kad jų ribotų oro gynybos ir tiksliųjų smūgių priemonių prireiktų kitur.
Bet kuriuo atveju ribotas atsakas reikštų NATO pabaigą. Viena iš aukų būtų vienybė. Ar priešakinių valstybių kariniai vadai paklustų amerikiečių įsakymui neginti savo šalies visais turimais ginklais? Tikriausiai ne. Iš tiesų kelios šalys dabar intensyviai apsirūpina tolimojo nuotolio smogiamaisiais ginklais, kad galėtų suduoti būtent tokius griaunančius, tiesioginius smūgius užpuolikui. Dar didesnė auka būtų Aljanso patikimumas. Net ir nedidelis, simbolinis Rusijos reidas NATO teritorijoje, už kurį ji liktų nenubausta, reikštų kolektyvinio saugumo garantijos pabaigą. Tai bus didžiausias Vladimiro Putino triumfas.
Rusijos pergalės raktas – sėkmingos „poslenkstinės“ atakos. NATO šalyse jos jau dabar vykdomos beveik kasdien, įskaitant padegimus, įsiveržimus į oro erdvę ir elektroninį karą. Žurnalistinis tyrimas atskleidžia nerimą keliančių naujienų Baltijos jūros regione, ypač keliose vietose Kaliningrade, kur Rusija kuria „žvalgybos, sabotažo ir atakų infrastruktūrą“. Jame atkreipiamas dėmesys į 561-ąjį specialiosios paskirties jūrų žvalgybos punktą, įsikūrusį Parusnojės (Gaudikų) gyvenvietėje, kur Rusijos specialiosios pajėgos rengiamos operacijoms Baltijos jūros pakrantėje. Nerimą keliančioje, gerai šaltiniais pagrįstoje lietuvių žurnalistų parengtoje tyrimo dalyje teigiama, kad šis padalinys dar 2015 metais galėjo įvykdyti tuo metu nepastebėtą misiją Lietuvos teritorijoje.
Rusijos tikslas aiškus – tokiais triukais sukelti aštrią strateginę dilemą NATO sprendimų priėmėjams. Nuo to, ar priešakinės valstybės sugebės išvystyti gynybą ir atgrasymo priemones, kurių reikia tam sustabdyti, priklausys visos Europos saugumas ir laisvė.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
