Penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinėje asamblėjoje nutarta neleisti buvusiai Lietuvos olimpietei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse.
LTOK Generalinėje asamblėjoje be kitų klausimų buvo svarstoma, ar leisti 2010 metų pabaigoje į Rusiją persikėlusiai, o vėliau už šios šalies piliečio ištekėjusiai ir Rusijos pasą gavusiai Lietuvos penkiakovininkei atstovauti kitą šalį Londono olimpinėse žaidynėse.
LTOK Generalinė asamblėja, išklausiusi LTOK prezidento A. Poviliūno pranešimą ir LTOK narių pasisakymus, vadovaudamasi TOK „Olimpinės chartijos“ 5 dalies „Olimpinės žaidynės“ 42 taisyklės „Dalyvių pilietybė“, nutarė neleisti XXIX olimpiados dalyvei, Lietuvos olimpinės rinktinės narei, penkiakovininkei D. Rimšaitei atstovauti Rusijos olimpinei rinktinei XXX olimpinėse žaidynėse Londone.
Už tai, kad nebūtų leista D. Rimšaitei startuoti Londono olimpiadoje, balsavo 49 LTOK Generalinės asamblėjos nariai, 1 buvo prieš, o susilaikiusiųjų – 7. Nutarimas priimtas balsų dauguma.
Iš pradžių atsiuntė laišką, vėliau pasirodė pati
Iš pradžių D. Rimšaitė į Generalinės asamblėjos sesiją neatvyko – išvakarėse atsiuntė laišką. Ten pranešė, kad asmeniškai negali kreiptis į susirinkusiuosius dėl sveikatos patikrinimo ir prašo išspręsti jos klausimą iš žmogiškosios pozicijos.
„Sportas – mano gyvenimas, tačiau nutiko taip, kad susituokiau ir 2010 metų pabaigoje persikrausčiau gyventi į Maskvą. Gyvenamosios vietos pakeitimas, išskirtinai dėl asmeninių priežasčių, sukėlė srautą negatyvios informacijos, kuri itin neigiamai atsiliepė mano sveikatai, – rašoma laiške. – Niekada neatsisakiau Lietuvos pilietybės, kaip teigia žiniasklaida, ir visada jaučiau padėką šaliai, kurioje išaugau kaip sportininkė ir kurios garbei aukojau jėgas varžybose.
Prašau LTOK Generalinės asamblėjos sesijos narių peržiūrėti mano prašymą remiantis Olimpine Chartija, skelbiančia laisvę sportui nuo politikos ir draudžiančia sportininko diskriminaciją bet kokiais motyvais, ir leisti man dalyvauti 2012 metų olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinės sudėtyje.
Jei mane palaikysite, visomis jėgomis sieksiu iškovoti prizinę vietą, taip, kaip mane mokė treneriai, ir visad dalyje mano pasiekimų bus Lietuvos sporto mokyklos nuopelnų. <...> Jūsų rankose mano sportinė karjerta ir žmogiškasis likimas. Daug mano gyvenimo metų buvo pašvęsti pasiruošimui. Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse gali būti vienintelė galimybė. Tikiuosi Jūsų supratimo ir palaikymo.“
Vis dėlto, besibaigiant sesijai D. Rimšaitė pasirodė „Karolinos“ viešbutyje. Nuo bet kokių komentarų žiniasklaidai ji susilaikė – žadėjo tarti žodį pasibaigus sesijai. Tiesa, į patalpą, kur vyko sesija, ji nėjo – liko laukti už durų.
Kalbėjusieji kvietė balsuoti „prieš“
Ranka ant lapo surašytame rašte D. Rimšaitė paprašė išvakarėse atsiųstą laišką laikyti negaliojančiu ir paprašė leidimo dalyvauti lemiant jos likimą. Sesijos dalyviai daugumos sprendimu leido jai stebėti balsavimą. Prieš tai LTOK prezidentas A. Poviliūnas susirinkusiuosius supažindino su visa D. Rimšaitės „pabėgimo“ istorija, kurią iliustravo citatomis iš spaudos ir prezidento Valdo Adamkaus žodžiais „čia nėra apie ką kalbėti“.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas pareiškė, kad atsistatydins, jeigu bus balsuojama leisti D. Rimšaitei dalyvauti Londono olimpiadoje. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė tvirtino, kad šalį įžeidė būtent tokia „perbėgimo“ forma, todėl palinkėjo sėkmės Donatai 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Prieš pasisakė ir kiti kalbėjusieji – teisininkas ir politikas Kazimieras Motieka, šiuolaikinės penkiakovės legenda Stasys Šaparnis, stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša, Sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, „Liaudies balso“ atstovė Elena Pašienė, TOK Vykdomojo komiteto narys, Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Tiesa, pastarasis kvietė pagalvoti, ar sportininkai mūsų šalyje įvertinti taip, kaip yra nusipelnę.
D. Rimšaitė: didžiausia vertybė – šeima
Žodį tarė ir pati D. Rimšaitė, kalbos pabaigoje susigraudinusi: „Esame ne teisiamųjų suole. Daug čia pasakytų žodžių buvo netiesa, pasmerkti visuomet lengviau. Myliu žmogų su kuriuo gyvenu, tuomet maniau, kad tai teisingiausia. Kiekvienos moters gyvenimo tikslas – šeima. Tai pati didžiausia vertybė. Sportinė karjera nesitęs amžinai, bet šiuo metu bandau dalintis perpus. Skaudu, kad užsitraukiau savo šalies nemalonę. Atstovaujant bet kokiai šaliai skambės, kad esu kilusi iš Lietuvos. Niekada neatsisakiau savo šaknų. Ilgiuosi namų ir myliu savo šalį. Sutikite, meilė žmogui – stipri galia.“
Iš karto po to prasidėjo balsavimo procedūra, D. Rimšaitė „Karolinos“ viešbutį paliko nesulaukusi LTOK Generalinės asamblėjos sprendimo. „Įžeidė daug netiesos ir kad esu kaltinama dalykais, kurių nebuvo. Meilė žmogui prasidėjo ganėtinai seniai. Varžybose matėmės daug kartų. Šiuo metu tai nesvarbu. Sprendimas bus priimtas“, – vos tramdydama ašaras išeidama kalbėjo D. Rimšaitė ir pridūrė, kad ją sutrikdė jos mamos įžeidinėjimai, kai ji mėgino kartu su dukra įeiti į patalpą, kurioje vyko Generalinės asamblėjos sesija.
Į Lietuvą atvyko sesijos išvakarėse
Ketvirtadienį į Lietuvą lėktuvu atskridusi D. Rimšaitė dalyvavo Balsas.lt vaizdo konferencijoje. Penkiakovininkė vylėsi, kad galės kreiptis į Generalinės asamblėjos narius ir išsakyti savo nuomonę.
Ketvirtadienį sušauktame neeiliniame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje, kuriam pirmininkavo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, nutarta neleisti D. Rimšaitei kreiptis į generalinę asamblėją. Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos laiške A. Poviliūnui buvo prašoma leisti sportininkei dalyvauti stebėtojos teisėmis generalinės asamblėjos sesijoje, paaiškinti išvykimo iš gimtinės priežastis ir išreikšti padėką Lietuvos sporto bendruomenei už pasiektus laimėjimus.
TIK FAKTAI
Priminsime, kad 2010 metų pabaigoje pasaulio šiuolaikinės penkiakovės vicečempionė D. Rimšaitė sukėlė skandalą Lietuvos sporto istorijoje, kai oficialiai nepranešusi išvyko iš šalies ir netrukus pareiškė, kad gins Rusijos garbę. Vėliau ji ištekėjo ir gavo Rusijos pilietybę.
D. Rimšaitė gali startuoti visose tarptautinėse varžybose, išskyrus olimpines žaidynes. Pagal Olimpinę chartiją, sportininkas negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jeigu pilietybę pakeitė likus mažiau nei dvejiems metams iki jų. Išimtis gali būti padaryta tik tuomet, jei tam neprieštarautų šalies, kurios pilietybės sportininkas atsisakė, nacionalinis olimpinis komitetas.
Išrašas iš Olimpinės chartijos, 5 dalis, 42, dalyvių pilietybė:
„Sportininkas, kuris atstovavo vienai šaliai olimpinėse žaidynėse, žemyno arba regiono žaidynėse, pasaulio arba regiono čempionatuose, pripažintuose atitinkamos Tarptautinės federacijos, ir kuris pakeitė savo pilietybę arba gavo naują, savo naujajai šaliai olimpinėse žaidynėse gali atstovauti praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskutinio atstovavimo ankstesnei šaliai. Sutikus atitinkamiems Nacionaliniams olimpiniams komitetams ir Tarptautinei federacijai, Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į kiekvieno atskiro atvejo aplinkybes, gali šį laikotarpį sutrumpinti arba visai panaikinti.“
