Lietuvos sporto universiteto (LSU) Senatas supranta ir pritaria Kauno universitetų rektorių iniciatyvai konsoliduoti žmogiškąjį ir materialųjį potencialą siekiant aukščiausio tarptautinio lygio pažinimo ir žinių sklaidos studentams bei visuomenei. Jau prieš dešimt metų LSU Senatas aktyviai siūlė sukurti Kauno universitetų konsorciumą. Deja, dėl partnerystės kultūros stokos bei socialinio ir politinio konteksto, konsorciumas nebuvo įkurtas.
LSU Senatas, įvertinęs pasaulio ir Europos universitetų plėtros tendencijas bei įžvalgas, Lietuvos ir pasaulio sporto ir su juo susijusių sričių plėtrą, Lietuvos socialinį, kultūrinį, ekonominį bei politinį kontekstą, Lietuvos universitetų partnerystės kultūrą bei akademinės moralės būklę, Lietuvos žmonių lūkesčius sporto srityje bei LSU žmogiškojo ir materialinio potencialo galimybes, per 80 metų suformuotas tradicijas, nusprendė, kad autonomiškas ir socialiai atsakingas LSU efektyviau įgyvendins jam iškeltą misiją – skatinti visuomenės pažangą, būti naudingam išskirtiniais tarptautinio lygio sporto mokslo tyrimais bei studijomis, talentingais studentais ir mokslininkais.
Nepaisant to, kad LSU Senatas vienareikšmiškai ir toliau renkasi laisvo, socialiai atsakingo, demokratiškai valdomo ir nuolat tobulėjančio universiteto plėtros kelią, LSU Senatas kreipiasi į kitų Kauno universitetų iškilias bendruomenes ir ragina intensyvinti bendradarbiavimą, neužgožiant svarbiausios universiteto vertybės, skelbiamos Didžiojoje Europos universitetų chartijoje – „Universitetas yra autonominė institucija, tiesiogiai susijusi su visuomene, kurios savitumą sąlygoja geografija ir kultūrinis palikimas: mokymo ir tyrinėjimo procese jis kuria, kad universitetas galėtų tenkinti jį supančio pasaulio poreikius, jo tiriamasis ir mokslinis darbas turi būti moralės ir intelekto atžvilgiu nepriklausomas nuo bet kokios politinės valdžios ar ekonominės galios“.
LSU Senatas mano, kad:
1.Universiteto atsakinga autonomija, savivalda bei atsakinga laisvė priimti sprendimus yra neginčijama kiekvienos institucijos vertybė ir siekis, leidžiantis efektyviau tarnauti Lietuvos žmonėms, įsiklausyti į jų lūkesčius sporto ir jam artimose srityse;
2.Pažangesnis būdas, skatinantis universitetus bendradarbiauti, yra nepriklausomų, laisvų, autonomiškų universitetų sąjungos (konsorciumai), kurių tikslas – gerinti partnerystę ir lygiavertį bendradarbiavimą, pagrįstą pasitikėjimo, susitarimo bei įsipareigojimo pažangai kultūra. Todėl manome, kad geriausia bendradarbiavimo forma būtų nepriklausomų universitetų konsorciumas, kuriame LSU neabejotinai dalyvautų;
3.LSU sprendimas 2013 metų pabaigoje dalyvauti keturių Lietuvos universitetų „Unikon“ konsorciume ir yra tas kelias, kurį renkasi pažangiausi pasaulio ir Europos universitetai. Manome, kad šis LSU plėtros kelias - vienas iš prioritetų;
4.LSU ir dabar gali sėkmingai bendradarbiauti su visais Kauno universitetais, atlikti bendrus tyrimus, kurti ir vykdyti bendras studijų programas. Tam yra sukurtos visos teisinės ir socialinės sąlygos. Bendradarbiavimą stabdančios jėgos – tai tikrai ne nenoras jungtis į vieną Kauno universitetą, bet pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir partnerystės kultūros bei pagarbos vienas kitam stoka;
5.Europos ir Pasaulio tendencijos rodo, kad universiteto dydis nėra jo sėkmės garantas. Geriausiame pasaulio universitete – Kalifornijos technologijos universitete – studijuoja panašus studentų skaičius kaip ir LSU. Pasaulio praktika rodo, kad sėkmingi universitetai nėra labai dideli. Vadybos lyderiai teigia, kad „gremėzdiškų“ institucijų (taip pat ir universitetų) laikai praeityje. Tokie universitetai dehumanizuoja bendruomenes, jos tampa svetimos, tai neigiamai veikia dėstytojų ir studentų laisvai kūrybai, institucijos moralei;
6.Europos ir pasaulio lyderiai/politikai jau seniai supranta, kad šalies universitetų įvairovė yra ne trūkumas, bet šalies darnios plėtros privalumas. Nejau mes norime pagal vieną stilių ar standartą ugdyti mūsų jaunuomenę? Juk mūsų visuomenė tuo stipresnė, kuo ji įvairesnė. Pasaulyje yra apie du šimtus sporto universitetų. Remiantis Europos sporto mokslo, švietimo ir įsidarbinimo tinklo (European Network of Sport Science, Education and Employment, ENSSEE) lyderių nuomone, sporto studijos turi didžiausią poveikį regionui, kai sporto universitetai yra autonomiški, pvz., Fuoro Italico (Roma, Italija), Kiolno sporto universitetas (Vokietija), Norvegijos sporto mokslo universitetas (Norvegija);
7.Deja, dėl partneriškos kultūros, pilietiškumo ir tolerancijos vienas kitam stokos bei „laukinio kapitalizmo“ dominavimo vis dar išlieka nemaža tikimybė, kad „didesnis“ priims sprendimą už „mažesnį“. Sunku patikėti, kad būtų kitaip, t.y. sporto mokslą ir sportą mylinčios bendruomenės „žodis“ vargu ar būtų girdimas tarp „didžiųjų“. Ši pokomunistinių šalių visuomenių dehumanizavimo problema, deja, palietė ir mus visus. Pagrindinis dehumanizavimo bruožas – hipertrofuotas rūpestis tik savimi, savo institucija, nematant savo partnerių ar visos valstybės piliečių interesų. Tikime, kad kultūra keisis, tačiau manome, kad greičiau sporto programos „paskęs“ „dehumanizavimo audrose“ nei kultūra pasikeis. Tokiomis sąlygomis tikėtis išsaugoti sporto paslaugų įvairovę yra naivu; 8.Pažangieji Europos universitetai eina partnerystės kultūros ir pasitikėjimo didinimo, o ne prievartos ar galios demonstravimo keliu. Labiausiai mus neramina ši Lietuvos universitetų (ir ne tik universitetų, ir ne tik Lietuvos) kultūros būsena, kad pažangos kelias vertinamas tik pinigais, o pastangos telkti kūrybingus ir laisvos minties žmones ypač svarbiems Lietuvos iššūkiams įveikti, lieka nuošalyje; 9.Lietuvos sporto pasiekimai pasaulyje yra vieni didžiausių ir gali konkuruoti su geriausiais Lietuvos mokslo, pramonės ar kultūros pasiekimais. Tai neabejotinai rodo, mūsų parengtų specialistų kokybę;
10.Šie argumentai tik patvirtina teisėtus mūsų lūkesčius būti nepriklausomu, atsakingai autonomišku, laisvos minties Sporto universitetu, atitinkančiu Lietuvos žmonių lūkesčius.
LSU Senato nariai
