Būtina nustatyti balų ribą, kurią peržengęs studentas būtų priimtas į universitetą. Tokią Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) poziciją trečiadienį per susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite išsakė sąjungos vadovė Indrė Vareikytė.
LSAS negailėjo kritikos startavusiai aukštojo mokslo reformai, esą laisvosios rinkos principai nesuveikė, kaip norėta.
„Universitetai kovojo už studento lėšas, kaip tik galėjo, ir mes turime tokią situaciją, kai kartu su gabiausiais, surinkusiais maksimalų konkursinį balų skaičių, šiemet studijuos tokie, kurie surinko 1,6 balo iš 21 galimo, nes jie buvo priimti į mokamas studijas“, - sakė I. Vareikytė.
Pasak jos, LSAS reikalaus, kad universitetai nustatytų pereinamąją ribą stojantiesiems. „Negali būti, kad turėdamas pinigų tu gali įstoti ir studijuoti su žmonėmis, kurie įstojo pagal savo gabumus į aukštąją mokyklą. To pasekmės tokios, kad universitetas neišmes tokio studento, kuris moka pinigus už mokslą, nes tai atneša lėšas, o paskaitų kokybė bus labiau derinama prie tų, kurie yra mažiau gabūs“, - sakė I. Vareikytė.
Pasak LSAS prezidentės, taip pat nepasiektas tikslas sureguliuoti stojančiųjų į universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas srautų pasiskirstymą.
„Tarp abiturientų dar vis yra populiarus universiteto diplomas, jie bet kuria kaina siekia įstoti į universitetus. Normalūs vidurkiai yra, kai trečdalis abiturientų stoja į universitetą, kiti pasiskirsto tarp kolegijų ir profesinio sektoriaus. Lietuvoje yra atvirkščiai: kas galėjo, tas sustojo į universitetą, kas nesugebėjo įstoti į universitetą, įstojo į kolegijas, jose liko neišdalintų valstybės finansuojamų krepšelių. Tai nėra sveikas pasiskirstymas tarp sektorių“, - įsitikinusi I. Vareikytė.
Pasak jos, universitetuose turėtų studijuoti tik tie, kurie sieja savo ateitį su mokslu ir yra gabūs.
LSAS prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, jog ir šiemet nepaisant reformos daugiausia abiturientų rinkosi tokias specialybes kaip teisė ir vadyba. O būtent baigusiųjų tokias specialybes pastaruoju metu daugiausia plūsta į darbo biržas, nes jiems sunkiausia surasti darbą.
„Tuo tarpu nesurinko studentų specialybės Lietuvos veterinarijos, Kūno kultūros akademijose, Lietuvos žemės ūkio universitete, kurios nėra nekokybiškos, bet greičiausiai nėra tokios populiarios kaip teisė ir vadyba“, - sakė I. Vareikytė.
Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė pažymėjo, jog konstituciškai nėra įmanoma nustatyti kartelės tiems į aukštąsias mokyklas stojantiems, kurie nori studijuoti už savo lėšas, bet esą negebančius studijuoti universitetuose būtų galima „atsijoti“ jau studijų metu.
„Universitetai turėtų prisiimti atsakomybę, kad negebantys studijuoti, tai yra akademinio standarto nepasiekiantys studentai, nestudijuotų toliau“, - sakė V. Būdienė.
Pasak jos, tą būtų galima pasiekti universitetams pradėjus taikyti tam tikrus standartus, kuriuos privalėtų atitikti studentai.
Valstybės vadovės vyriausioji patarėja prognozavo, kad ateityje universitetai išsisluoksniuos į „labiau mokslo universitetus ir į studijų universitetus“.
„Ir laipsniškai studijų universitetai ir kolegijos netgi susilies. Tam tikrais, ypač regioniniais, atvejais tai būtų visai natūralu“, - prognozavo V. Būdienė.
Priešingą nuostatą dėl laisvosios rinkos principų nei LSAS išsakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. Studentų sąjungos nuomone, laisvosios rinkos principai visiškai pasiteisino.
