Pasirodė audito išvados, kurios nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) naudojo valstybės lėšas nesilaikydama galiojančių įstatymų.
Registruota kaip biudžetinė, bet pagal veiklą – privati
Valstybės kontrolė nustatė, kad LRTK gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus, pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos. Nei Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo vadovaujantis veikia komisija, nei jos nuostatuose nėra reglamentuota komisijos teisinė forma:registrų centre komisija užregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tačiau jos steigimo aplinkybės, struktūra ir nuostatai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos sampratos.
LRTK pirmininko Pauliaus Subačiaus nuomone, jeigu į komisiją žiūrima kaip į biudžetinę įstaigą, tai LRTK finansinė veikla neatitiko biudžetinės įstaigos reikalavimų pagal daugelį punktų.
„Pati valstybės kontrolė savo išvadų pradžioje rašo, kad, nors juridiniame registre LRTK įregistruota kaip biudžetinė įstaiga, pagal visus kitus požymius, pagal įstatymą, kuriuo ji buvo įsteigta, ji niekada ir neatitiko biudžetinės įstaigos požymių. Trumpai tariant, tos dalinės išvados formuluojamos taip: kadangi įregistruota vienaip, negalėjo daryti tam tikrų dalykų, tačiau auditas pripažįsta, kad komisija neveikė kaip biudžetinė įstaiga ir nepretendavo tokia būti“, - paaiškino P. Subačius.
Anot jo, tai sąlyginė konstrukcija ir jei tektų laikytis registro įrašo, iš tiesų tam tikra veikla neatitiko teisės aktų,tačiau LRTK pirmininkas pabrėžė, kad auditas pripažino, jog tas įrašas registre yra vienintelis formalus požymis, kad tai yra biudžetinė įstaiga.
P. Subačius tikino, kad džiaugiasi valstybės kontrolės darbu. Įsipareigojimą atlikti auditą Seimas priėmė prieš vasarą, auditoriai dirbo visą vasarą, nepalankiu metu ir per labai trumpą laiką. „Auditorius tikrai gilinosi į esmę, tai buvo tiktai finansinės veiklos auditas. Man tai buvo pirma tokia patirtis, tačiau atsirado pasitikėjimas valstybės institucijomis“.
2,3 mln. “likutis"
Auditas išdėstė, kad kasmet komisijos veiklai išleidžiama iki 2,5 mln. Lt. Didžiąją lėšų dalį komisija gauna iš transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų paslaugų teikėjų, kurie moka 0,8 proc. nuo gautų pajamų bei iš mokesčių už paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą ir šių lėšų neįmoka į valstybės biudžetą. Auditoriai nurodė, kad tokia tvarka neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, kuriame numatyta, kad surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą.
Valstybės kontrolė nustatė, kad komisijos pajamos buvo didesnės už išlaidas, todėl ji nuolat turėjo pinigų likutį, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 2,3 mln. Lt. Dalis pinigų likučio buvo dedama į terminuotus indėlius. Auditoriai nurodė, kad pagal nustatytą tvarką laisvus piniginius išteklius gali investuoti tik biudžetinė įstaiga, pagal teisės aktus turinti šią teisę. Teisės akto, kuriame komisijai būtų suteikta tokia teisė, nėra, todėl ji laisvų piniginių išteklių investuoti negalėjo.
Komisijos narių darbo užmokestis reglamentuojamas komisijos vidaus administraciniais teisės aktais, kurie tvirtinami komisijos nutarimais. Praėjusiais metais komisijos pirmininkui buvo apskaičiuota beveik 87 tūkst. Lt, nariams – po 40 tūkst. Lt. Kai kuriems komisijos nariams darbo užmokestis buvo skirtas už dalyvavimą darbo grupių veikloje, nors jie joje nedalyvavo. Nustatyta atvejų, kai nebuvo duomenų, ar darbo grupių veikla vyko, tačiau atlygis buvo skirtas.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad komisijos administracijos darbuotojų pareiginiai atlyginimai patvirtinti pažeidžiant Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinius atlyginimus, nuostatas.
Nepaisant visų šių išvadų, LRTK pirmininkas tikino, kad visur, tiek Seimo audito komitete, tiek Švietimo, mokslų ir kultūros komitete, tiek Visuomenės plėtros komitete, buvo pripažintas tas faktas, kad LRTK neveikia kaip biudžetinė institucija ir dėl to buvo sudaryta Seimo valdybos darbo grupė iš trijų komitetų, kurie turi spręsti LRTK statuso klausimą.
„Aš nenoriu sakyti, kad komisija padarė kokių nors formalių pažeidimų, nes yra sąlyginė konstrukcija – jeigu laikysime biudžetine įstaiga, tai nesilaikėme biudžetinėms įstaigoms keliamų reikalavimų, tačiau juk daugiau LRTK ir neturėjo kitų tokios įstaigos požymių - nei įsteigimo, nieko“, - tvirtino P. Subačius.
Anot jo, valstybės kontrolė nustatė „nežymias buhalterines klaidas“. „Visiškai nesvarbu, biudžetiniai ar nebiudžetiniai pinigai, kurie buvo nepagrįstai išleisti, bet tai yra tokios mažos, tokios nežymios, beveik juokingos sumos. Keliolika litų už degalus neatskaityta ar valytojai nepagrįstai išmokėta premija, faktiškai tokios visos išlaidos“, - pasakojo jis.
Painiava: įstaiga kaip ir biudžetinė, bet atlyginimai – „iš lubų“
Pašnekovas vis pabrėžė prasilenkimą tarp statuso ir taisyklių. „Mane, kaip institucijos vadovą džiugina, kad nebuvo nustatyta kažkokių švaistymų, pavogtų pinigų ar ko nors panašaus, juk atlyginimai pas mus net nebuvo mokami pagal biudžetinės įstaigos principus, nes LRTK paprasčiausiai savęs tokia nelaikė“.
Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymu, patvirtino savo nuostatus, nors biudžetinėje įstaigoje tai turėtų padaryti steigėjas. Steigėjas turėjo paskirti ir įstaigos vadovą. „Dėl šių priežasčių valstybės biudžetas negauna pajamų, o darbo užmokestis administracijos darbuotojams apskaičiuojamas ne pagal biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“, – neatitikties teisės aktų reikalavimams pasekmes apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
„Realiai galime pažiūrėti, kad komisijos administracijos atlyginimai yra nustatyti kaip viena suma -alga ir viskas. Valstybės tarnautojų atlyginimai susideda iš kelių segmentų: tai atlyginimas, priedas ir priemoka, kartais dar yra ir ketvirtas segmentas – premijos. Jei paimsime nacionalinio lygmens tas pačias kontroliuojančias institucijas, nerasite nė vieno valstybės tarnautojo, kuris gautų tik atlyginimą. Reikia žiūrėti, kiek jie realiai gauna“, - svarstė LRTK pirmininkas, apeliuodamas į tai, kad LRTK darbuotojai negauna jokių papildomų pinigų.
P. Subačius paaiškino, kad nė viena biudžetinė įstaiga pati savo nuostatų netvirtina, t.y. LRTK negali atsisakyti veikiančių nuostatų galiojimo, todėl kai kurie dalykai nuo komisijos ir nepriklauso „ne dėl blogos valios“.
Jo nuomone, auditorius aiškiai suprato LRTK argumentus.
