Dėl LRT pasirodančios reklamos į parlamento komitetą kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Anot jos pirmininko Edmundo Vaitekūno, komisija nuolat fiksuoja LRT pažeidimus ir skiria baudas. Jo teigimu, ypač daug skundų sulaukta praėjusią vasarą, kai Lietuvos krepšinio rinktinė ruošėsi olimpiadai, vyko draugiškos rungtynės, o nacionalinis transliuotojas rodė kelis šimtus reklaminių epizodų.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme numatyta, kad reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimus. Įstatymas leidžia reklamą LRT transliuoti ir tuomet, kai tai daroma vykdant tarptautinius susitarimus.
„Mes vadovaujamės išimtimi, kuri numatyta naujame LRT įstatyme priimant naują finansavimo modelį. Mums, aš pasakysiu, tas nelabai reikalinga, to reikia kultūrai ir sportui. Mums net būtų paprasčiau neturėti tų prašymų, 460 prašymų per metus. (...) Kultūros renginiai turi komercinius rėmėjus ir dažniausiai prašo ne paviešinti renginį, kad susirinktų į salę, o kaip mes sakome, atgroti komerciniams rėmėjams, nes kitaip jiems neduotų pinigų“, – komiteto nariams sakė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Jis teigė, kad transliuodamas iš įvairių renginių ir jų rėmėjų reklamą, nacionalinis transliuotojas taip pat remia sportą ir kultūrą.
LRT administracijos duomenimis, pernai nacionalinis radijas ir televizija už rėmimo pranešimus gavo per 400 tūkst. eurų pajamų. A.Siaurusevičiaus teigimu, tai labai nedidelė LRT biudžeto dalis.
„Reklamos rinkoje mes nedalyvaujame sumomis“, – teigė jis.
Nacionalinio transliuotojo vadovas piktinosi, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija jų transliuojamus rėmimo pranešimus įvertina kaip reklamą ir skiria baudas, tuo metu dėl tų pačių pranešimų komercinės televizijos nebaudžiamos.
Komercinius radijo ir televizijos kanalus vienijančios Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius per komiteto posėdį tvirtino, kad LRT elgiasi nesąžiningai.
„Tos spragos, kurios liko įstatyme, – kultūros renginių rėmimui, nacionalinės filharmonijos renginių rėmimui, Vienos orkestro transliacijų rėmimui – yra išnaudojamos komerciniams reikalams. Tie rėmėjai, kurie ateina remdami kokį nors renginį, kuris yra „ant ribos“, kaip I.Valinskienės koncertas ar Eurovizijos dalykai, ar krepšinio rinktinės varžybos, puikiai supranta, kad jie gauna tą pačią reklamą, kurią skelbia ir komercinis transliuotojas“, – dėstė jis.
„Šita situacija yra nesąžininga, mes jaučiamės konkuruojantys su valstybe dėl komercinių dalykų, būtent dėl to reikia aiškumo, reikia įstatymo pataisų“, – tvirtino S.Babilius.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis paprašė suinteresuotų pusių pateikti savo siūlymus dėl įstatymo pataisų.
Pagal įstatymą, LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.
