Kiek skirtingų automobilių galima pagaminti ant vienos platformos? Paklauskite „Lotus“, kurie kiekvienam norinčiam leidžia panaudoti „Elise“ platformą, kuriant kitokius sportinius automobilius.
Turbūt niekas nepaprieštaraus, jog „Lotus Elise“ yra vienas iš smagiausiai besivaldančių nedidelių sportinių automobilių. Patys britai taip didžiuojasi savo kūriniu, jog nieko negalvodami šią platformą pritaikė kitiems savo gaminiams: „Exige“, „Europa“ ir taip toliau. Tačiau „Lotus“ už atitinkamą sumą pinigų pasidalins su jumis paslaptimis, kaip sukurti puikiai valdomą automobilį arba tiesiog parduos „Elise“ platformą – taip paprasčiau ir pigiau.
Tokiu keliu žengė ne viena skirtinga kompanija, o patys „Lotus“ užtikrina visokeriopą pagalbą balansuojant ir pritaikant „Elise“ bazę skirtingiems poreikiams. Būtent todėl mes norime su jumis pasidalinti penkiais, mūsų manymu, labiausiai vykusiais platformos pritaikymais.
Pradėkime nuo mažiausiai žinomos interpretacijos. Vokiškas lenktyninių ir gatvei skirtų automobilių gamintojas „Melkus“ savo veiklą pabaigė dar 1986 metais, tačiau keletas entuziastų nusprendė atgaivinti šią markę ir tam pasirinko „Elise“ bazę, kaip projekto pradžią. Kiek atkartodamas originalaus „Melkus RS1000“ stilistinius bruožus, 2009 pasaulį išvydo „RS2000“ modelis. Tris metus gamintas automobilis turėjo „Opel“ arba „VW“ variklį, kurių galia siekė svyravo tarp 150-200 arklio galių. Tačiau įdomiausia „GT“ versija, turėjo visus 300 kumelių prabangų saloną ir šimto tūkstančių eurų kainos etiketę. Žinoma, „Lotus“ buvo atsakingi už važiuoklės suderinimą, tačiau nei galingas variklis, nei britų magija nepadėjo „Melkus“ ilgai išsilaikyti rinkoje ir gamintojas praėjusį rugpjūtį paskelbė bankrotą.
„Melkus“ nebuvo vienintelis vokiškas gamintojas, kuris pasinaudojo „Elise“ platforma. Pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje „General Motors“ kreipėsi į prieš tai jiems priklaususius „Lotus“ užsakydami pagaminti sportinį automobilį su „Opel“ markės ženklu. Taip 2000 metais pasaulį išvydo „Opel GT“, kuris Anglijoje turėjo brolį dvynį „Vauxhall“ ir „Daewoo“ Azijoje. Iš kitų čia minimų egzempliorių, būtent šis buvo pilnavertis „Lotus“ produktas, tik su „Opel“ dizainu. Vietoj įprastai naudojamų „Toyota“ variklių, „Opel GT“ naudojo vokiškos gamybos 2,2 litro darbinio tūrio, 145 arklio galių ir 2 litrų turbininį 197 arklių variklius. Deja, bet penkis metus gamintas sportinis automobilis neatnešė planuoto pelno ir „General Motors“ nutraukė modelio gamybą.
Iš Vokietijos persikelkime per balą pas visai kitokio tipo gamintoją. Tai neįtikėtinai gerus elektromobilius kuriantys „Tesla“ burtininkai. Dabar šis kompanija jau yra įsitvirtinusi rinkoje, o jų šviežiausias „Tesla Model S“ elektromobilis nenustoja sulaukti teigiamų atsiliepimų. Tačiau šio gamintojo startas yra pažymėtas sportinio, elektra varomo automobilio atsiradimu rinkoje. Ant „Lotus Elise“ bazės sukurtas „Tesla“ buvo gerokai sunkesnis už tikrąjį platformos savininką, tačiau galingas, beveik 300 arklio galių išvystantis elektrinis variklis leido automobiliui būti gerokai greitesniu už „Elise“. Nuo 2008 metų keturis metus gamintas „Roadster“ nuo 0 iki 100 km/h galėjo įsibėgėti vos per 3,7 sekundės ir su pilnai pakrautomis baterijomis nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų.
„Tesla Roadster“ nėra vienintelis amerikietiškas elektrinis elektromobilis, sukurtas naudojant „Elise“ platformą. Tokiu pat keliu nuėjo ir kiek didesnis žaidėjas – „Chrysler“. 2008 metų Detroito automobilių parodoje pristatytas „Dodge Circuit EV“ konceptas taip pat buvo varomas ličio jonų baterijose sukaupta energija, kuri buvo tiekiama 268 arklio galias turinčiam varikliui. Nors technologijos, sudėtos į nedidelį kėbulą yra praktiškai tapačios su „Tesla Rodster“, tačiau „Circuit EV“ dizainas yra kur kas labiau iššaukiantis. Gaila, jog „Chrysler“ pabijojo „Tesla“ konkurencijos ir nepradėjo šio puikiai atrodančio sportinio elektromobilio gamybos.
Na ir pabaigai – pats radikaliausias „Lotus“ klientas – „Hennessey Venom GT“. „Exige“ dizainas, „Elise“ platforma ir keturženklis arklio galių skaičius daug kam gali atrodyti, kaip su sveiku protu prasilenkianti idėja, tačiau Johnui Hennessey pavyko ją įgyvendinti. Nors automobilio bazė buvo gerokai ištempta, tačiau bendras siluetas neprarado „Exige“ stilistinių bruožų, po kuriais slepiasi labai gudri ir kartais išprotėjusi inžinerija. Kiek daugiau nei 1200 kilogramų sveriančioje mašinoje sumontuotas septynių litrų darbinio tūrio monstras, kuris yra pagardintas dar dvejomis turbinomis, leidžiančiomis išvystyti daugiau nei 1200 arklio galių. Tai leidžia „Venom GT“ būti Gineso rekordininku 0-300 km/h įsibėgėjimo kategorijoje.
Kiek skirtingų automobilių galima pagaminti ant vienos platformos? Paklauskite „Lotus“, kurie kiekvienam norinčiam leidžia panaudoti „Elise“ platformą, kuriant kitokius sportinius automobilius.
Turbūt niekas nepaprieštaraus, jog „Lotus Elise“ yra vienas iš smagiausiai besivaldančių nedidelių sportinių automobilių. Patys britai taip didžiuojasi savo kūriniu, jog nieko negalvodami šią platformą pritaikė kitiems savo gaminiams: „Exige“, „Europa“ ir taip toliau. Tačiau „Lotus“ už atitinkamą sumą pinigų pasidalins su jumis paslaptimis, kaip sukurti puikiai valdomą automobilį arba tiesiog parduos „Elise“ platformą – taip paprasčiau ir pigiau.
Tokiu keliu žengė ne viena skirtinga kompanija, o patys „Lotus“ užtikrina visokeriopą pagalbą balansuojant ir pritaikant „Elise“ bazę skirtingiems poreikiams. Būtent todėl mes norime su jumis pasidalinti penkiais, mūsų manymu, labiausiai vykusiais platformos pritaikymais.
Pradėkime nuo mažiausiai žinomos interpretacijos. Vokiškas lenktyninių ir gatvei skirtų automobilių gamintojas „Melkus“ savo veiklą pabaigė dar 1986 metais, tačiau keletas entuziastų nusprendė atgaivinti šią markę ir tam pasirinko „Elise“ bazę, kaip projekto pradžią. Kiek atkartodamas originalaus „Melkus RS1000“ stilistinius bruožus, 2009 pasaulį išvydo „RS2000“ modelis. Tris metus gamintas automobilis turėjo „Opel“ arba „VW“ variklį, kurių galia siekė svyravo tarp 150-200 arklio galių. Tačiau įdomiausia „GT“ versija, turėjo visus 300 kumelių prabangų saloną ir šimto tūkstančių eurų kainos etiketę. Žinoma, „Lotus“ buvo atsakingi už važiuoklės suderinimą, tačiau nei galingas variklis, nei britų magija nepadėjo „Melkus“ ilgai išsilaikyti rinkoje ir gamintojas praėjusį rugpjūtį paskelbė bankrotą.
„Melkus“ nebuvo vienintelis vokiškas gamintojas, kuris pasinaudojo „Elise“ platforma. Pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje „General Motors“ kreipėsi į prieš tai jiems priklaususius „Lotus“ užsakydami pagaminti sportinį automobilį su „Opel“ markės ženklu. Taip 2000 metais pasaulį išvydo „Opel GT“, kuris Anglijoje turėjo brolį dvynį „Vauxhall“ ir „Daewoo“ Azijoje. Iš kitų čia minimų egzempliorių, būtent šis buvo pilnavertis „Lotus“ produktas, tik su „Opel“ dizainu. Vietoj įprastai naudojamų „Toyota“ variklių, „Opel GT“ naudojo vokiškos gamybos 2,2 litro darbinio tūrio, 145 arklio galių ir 2 litrų turbininį 197 arklių variklius. Deja, bet penkis metus gamintas sportinis automobilis neatnešė planuoto pelno ir „General Motors“ nutraukė modelio gamybą.
Iš Vokietijos persikelkime per balą pas visai kitokio tipo gamintoją. Tai neįtikėtinai gerus elektromobilius kuriantys „Tesla“ burtininkai. Dabar šis kompanija jau yra įsitvirtinusi rinkoje, o jų šviežiausias „Tesla Model S“ elektromobilis nenustoja sulaukti teigiamų atsiliepimų. Tačiau šio gamintojo startas yra pažymėtas sportinio, elektra varomo automobilio atsiradimu rinkoje. Ant „Lotus Elise“ bazės sukurtas „Tesla“ buvo gerokai sunkesnis už tikrąjį platformos savininką, tačiau galingas, beveik 300 arklio galių išvystantis elektrinis variklis leido automobiliui būti gerokai greitesniu už „Elise“. Nuo 2008 metų keturis metus gamintas „Roadster“ nuo 0 iki 100 km/h galėjo įsibėgėti vos per 3,7 sekundės ir su pilnai pakrautomis baterijomis nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų.
„Tesla Roadster“ nėra vienintelis amerikietiškas elektrinis elektromobilis, sukurtas naudojant „Elise“ platformą. Tokiu pat keliu nuėjo ir kiek didesnis žaidėjas – „Chrysler“. 2008 metų Detroito automobilių parodoje pristatytas „Dodge Circuit EV“ konceptas taip pat buvo varomas ličio jonų baterijose sukaupta energija, kuri buvo tiekiama 268 arklio galias turinčiam varikliui. Nors technologijos, sudėtos į nedidelį kėbulą yra praktiškai tapačios su „Tesla Rodster“, tačiau „Circuit EV“ dizainas yra kur kas labiau iššaukiantis. Gaila, jog „Chrysler“ pabijojo „Tesla“ konkurencijos ir nepradėjo šio puikiai atrodančio sportinio elektromobilio gamybos.
Na ir pabaigai – pats radikaliausias „Lotus“ klientas – „Hennessey Venom GT“. „Exige“ dizainas, „Elise“ platforma ir keturženklis arklio galių skaičius daug kam gali atrodyti, kaip su sveiku protu prasilenkianti idėja, tačiau Johnui Hennessey pavyko ją įgyvendinti. Nors automobilio bazė buvo gerokai ištempta, tačiau bendras siluetas neprarado „Exige“ stilistinių bruožų, po kuriais slepiasi labai gudri ir kartais išprotėjusi inžinerija. Kiek daugiau nei 1200 kilogramų sveriančioje mašinoje sumontuotas septynių litrų darbinio tūrio monstras, kuris yra pagardintas dar dvejomis turbinomis, leidžiančiomis išvystyti daugiau nei 1200 arklio galių. Tai leidžia „Venom GT“ būti Gineso rekordininku 0-300 km/h įsibėgėjimo kategorijoje.
