Pastaruoju metu tautos išrinktiesiems gana parūpo Lietuvos lošimų verslas ir jo reguliavimas. Štai visai neseniai konservatorius Mantas Adomėnas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo balandžio dvejiems metams uždrausti steigtis naujiems lošimų punktams. Saulėlydžio komisija pateikė siūlymą pertvarkyti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją.
Šią savaitę Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija pasiūlė atsižvelgti į Europos Parlamento rezoliuciją ir įkurti papildomą instituciją – Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybą. Pagrindiniai jos uždaviniai būtų stebėti azartinių lošimų rinkos plėtrą, teikti pasiūlymus dėl jos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės, analizuoti patologinio lošimo, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius.
Iš pirmo žvilgsnio dar vienos institucijos steigimas atrodo nelogiškas ir prieštaraujantis valstybės taupymo planams.
Papildoma institucija reiškia papildomas išlaidas, dar didesnį biurokratinio aparato nerangumą ir abejotinos kokybės viešuosius sprendimus. Tačiau lošimų verslo atstovai tikina, jog scenarijus gautųsi visiškai kitoks, nei įprastai įsivaizduojama.
Svarbiausia – viešos konsultacijos
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, kuri ir pateikė siūlymą dalinai reorganizuoti lošimų verslo priežiūrą – suteikti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai didesnes galias ir įstaigti koordinavimo tarybą – teisininkas Linas Sesickas sakė:
„Labai svarbu yra tai, kad bet kokie azartinių lošimų reguliavimo sprendimai būtų brandinami viešų konsultacijų proceso išdavoje. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos supratimu, koordinavimo tarybos įsteigimas tik užtikrintų galimybę tiek valstybinių institucijų, tiek asocijuotų verslo struktūrų, tiek visuomeninių organizacijų atstovams reguliariai rinktis koordinavimo tarybos rėmuose“.
Pasiūlyti įsteigti koordinavimo tarybą, anot L. Sesicko, inspiravo jau minėta Europos parlamento rezoliucija, kurioje Europos parlamentas ragina Europos sąjungos valstybes nares ir jose veikiančius nacionalinius azartinių lošimų reguliuotojus, azartinių lošimų rinkos operatorius bendradarbiauti reguliuojant azartinius lošimus.
„Tai būtų proga konsultuotis, keistis informacija, teikti siūlymus, diskutuoti dėl skirtingų azartinių lošimų viešosios politikos sprendinių ir susijusių reguliavimo siūlymų. Šiuo metu visas azartinių lošimų įstatymų leidybos procesas, mano supratimu, stokoja viešumo, skaidrumo, ir neretai jam įtaką daro įvairiausios interesų grupės. Todėl, siekiant užtikrinti būtent šio įstatymų leidybos proceso viešumą, skaidrumą, atvirumą, asociacija ir pateikė siūlymą įkurti koordinavimo tarybą“, – sakė teisininkas.
Anot jo, tokie siūlymai nėra naujovė, kadangi tokios iniciatyvos Seime buvo įregistruotos ir anksčiau. „Toks dalykas egzistuoja ir kitų Europos Sąjungos valstybių praktikoje“, – tikino L. Sesickas.
Marga tarybos sudėtis
Paklausus apie tai, kas turėtų priklausyti Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybai, L. Sesickas aiškino, jog, siekiant užtikrinti institucijos veiklos kokybę, į susitikimus turėtų rinktis įvairių sričių atstovai.
„Visų pirma, pagal pareigas į tarybą turėtų įeiti skirtingų valstybės valdymo institucijų atstovai – Ūkio, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Taip pat ir visuomeninių organizacijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai.
Kaip tokios institucijos pavyzdį galiu paminėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą, kuri yra įsteigta prie Teisingumo ministerijos. Ir į jos sudėtį įeina tiek valstybinių, tiek visuomeninių organizacijų atstovai. Mano supratimu, tai yra geras pavyzdys sėkmingo tiek valstybės, tiek verslo, tiek visuomenės konsultavimosi“, – pasakojo teisininkas.
Valstybė išlaidų neturės
Pašnekovas tikino, jog naujos institucijos tikslas yra ne apkrauti biurokratinį aparatą ir didinti valstybės išlaidas, o atvirkščiai – demokratiniu būdu priimamais sprendimais gerinti lošimų priežiūros efektyvumą.
„Kitaip tariant, tie sprendimai, kurie yra subrandinami, yra priimami viešų konsultacijų išdavoje. Ne konkrečioje ministerijoje ir ne konkrečiame kabinete, o viešų diskusijų metu“, – teigė L. Sesickas.
Jo teigimu, koordinavimo taryba dirbtų visuomeniniais pagrindais ir pagrindinis jos darbo principas būtų tas, kad kartą į mėnesį ar du mėnesius būtų renkamasi į susitikimus. Atitinkamai būtų parengiama darbotvarkė, pagal kurią tarybos nariai diskutuotų, analizuotų rinkos permainas.
Pašnekovas tikino, jog valstybė papildomų išlaidų neturėtų, o iš koordinavimo tarybos veiklos tiktai gautų naudos.
„Šia prasme valstybė tikrai nepatirtų papildomų išlaidų. Mano supratimu, gerokai daugiau būtų sutaupyta, jeigu tas procesas būtų atviras, viešas ir demokratiškas. Nes tokiu atveju ir sprendimo variantai būtų kokybiškesni, labiau išdiskutuoti ir labiau suprantami tiek visuomenėje, tiek verslo pasaulyje“ – sakė L. Sesickas.
Viešumo ir skaidrumo vėžį mūsų visuomenėje pamažu bandoma gydyti, nors dažnai tokie atvirumo entuziastai būna įspraudžiami į kampą sistemos girnapusių. Tikėkimės, jog sunkmečiu taupome ne demokratijos sąskaita.
