Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - Kauno verslininko Samoilo Kaco sėkmės istorija: įstatymais sukurta nenutrūkstama aukso gysla.
Kas užsako muziką?
Nepastebėti „Casino“ iškabų Kauno Laisvės alėjoje neįmanoma. Sumanūs verslininkai pasirūpino, kad norintiesiems išmėginti laimę ji būtų pasiekiama ranka: pagrindinėje miesto gatvėje veikia net keturios lošimo vietos, priklausančios kauniečio verslininko S. Kaco bendrovei „Tete-a-tete“. Ši įmonė Lietuvoje valdo 61 lošimo automatų saloną, arba daugiau nei pusę tokio tipo azartinių lošimų vietų Lietuvoje.
Salonuose gali lankytis nepilnamečiai, patologiniai lošėjai, čia neregistruojamos jokios piniginės operacijos. Ir visa tai vyksta pagal įstatymus, kurie, kitų rinkos dalyvių teigimu, pastaruosius šešerius metus priimami pagal šio lošimų verslo magnato dūdelę.
Kam tarnauja pataisos?
Ekonomikos sunkmečiu S. Kaco verslas išgyvena aukso amžių. Vos ne kiekvieną mėnesį atidaroma mažiausiai po du lošimo automatų salonus.
Žmonių pralošiamos sumos didėja proporcingai jų norui greitai stebuklingu būdu išspręsti gilėjančias finansines problemas. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) duomenimis, pralošta suma lošiant riboto išlošimo (B kategorijos) automatais, kuriuos propaguoja (??)„Tete-a-tete“, pernai išaugo 24,7 proc. Neriboto išlošimo (A kategorijos) automatais ir prie lošimo stalų praloštos sumos per metus sumažėjo atitinkamai 12,7 proc. ir 11,7 proc.
Dėl sumažėjusio lankytojų srauto šiemet buvo uždaryti 4 kazino.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), kurios valdybos pirmininku prisistato esą S. Kacas, tokią situaciją nori įšaldyti. Seime įregistruota Azartinių lošimų įstatymo pataisa, kuria siekiama sustabdyti naujų lošimo vietų steigimą, parengta pagal S. Kaco siūlymus, pateiktus prieš pusmetį.
Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ kalbinti kiti rinkos dalyviai šias pataisas atvirai vadina šiltnamio sąlygomis, kurios kuriamos tenkinant bendrovės „Tete-a-tete“ interesus.
Nesėkmingos paieškos
S. Kaco vadovaujama asociacija lobistine veikla siekia kuo labiau suvaržyti lošimo namų veiklą ir sukurti kuo liberalesnes sąlygas lošimo automatų verslui plėtoti. „Iš išmokamų laimėjimų ir statytų sumų skirtumo matyti, kad lošimo namų segmentas yra pavojingiausias“, − sakė S. Kacas. Jo teigimu, lošti žmogų labiausiai motyvuoja galimybė greitai laimėti didelę pinigų sumą.
VLPK duomenimis, B kategorijos automatų, kuriuos S. Kacas vadina mažiau motyvuojančiais lošti, įplaukos 2005−2008 metais padidėjo 7 kartus (nuo 54,4 mln. iki 395,4 mln. litų). Pagal įplaukas 2008 metais šie tariamai nuosaikūs lošimai sudarė 63 proc. įplaukų, palyginti su lošimais, kuriuos S. Kacas vadina pavojingais.
Tokias prielaidas kategoriškai atmetė kazino vienijančios Lietuvos lošimo operatorių asociacijos administracijos direktorius Edgaras Kriukonis. „Kur nuosaikumas? Kad vaikai gali ten lankytis? Kad prasilošę žmonės, kurių neįsileidžia kazino, gali be problemų lošti automatų salone?“ – ne be pagrindo S. Kaco argumentus paneigė E. Kriukonis.
Jis teigė girdėjęs, kad neseniai S. Kacas ieškojo pirkėjo savo valdomam automatų salonų tinklui, tačiau rinkoje neatsirado norinčiųjų mokėti tuomet prašytą 50 mln. litų. E. Kriukonio teigimu, Seimo sprendimas įvesti rinkai moratoriumą padidintų bendrovės „Tete-a-tete“ kainą iki 150 mln. litų.
S. Kacas netgi patvirtino, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis rasti pirkėją praktiškai neįmanoma.
Žongliravimas duomenimis
S. Kacas atkreipė dėmesį į didelį kazino tankį Lietuvoje ir pabrėžė, kad pas mus lošimų namų tiek pat, kiek Belgijoje, Olandijoje ir Danijoje kartu sudėjus. „Tačiau jis nutyli, kad lošimo namų verslo pajamos vienam gyventojui Lietuvoje yra 1,4 karto mažesnės nei ES vidurkis, kad lošimo namai mūsų šalyje sudaro tik 10 proc. visų esamų lošimo vietų, o automatų salonai − net 43 proc.“, − atrėmė E. Kriukonis.
Europos kazino asociacijos duomenimis, lošimo namų lankytojų skaičius nepriklauso nuo lošimo namų tankio. Pavyzdžiui, Olandijoje, palyginti su Lietuva, kazino yra 27,9 karto didesni pagal pajamas ir 2,4 karto didesni pagal darbuotojų skaičių. Nors kazino tankis mažesnis, olandai pralošia vidutiniškai 3 kartus daugiau.
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos administracijos direktorius E. Kriukonis pabrėžė, kad bet kokie lošimai turi būti vienodai griežtai kontroliuojami, B automatų salonai taip pat.
„Tai labai nepatinka bendrovei „Tete-a-Tete“, − sakė E. Kriukonis. Jis ironizavo, kad gal vertėtų leisti organizuoti dar mažiau pavojingus lošimus C kategorijos automatais, kuriuos būtų leista statyti mokyklų koridoriuose. „Padarykime, kad maksimali išlošiama suma būtų vienas litas, ir leiskime lošti vaikams. Pagal S. Kaco logiką tai visiškai nepavojinga. Auginkime lošėjų kartą, pirmyn“, − replikavo E. Kriukonis.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2007 metų atlikto tyrimo duomenimis, riboto lošimo automatais žaidžia asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, tačiau praloštos sumos turi tokį pat poveikį, kaip ir asmenims, lošiantiems iš didelių sumų. Pasak psichologų, galimybė lošti iš nedidelių sumų ypač traukia nepilnamečius.
ANONSAS
ARTIMIAUSIUOSE „BALSAS.LT SAVAITĖS“ NUMERIUOSE SKAITYKITE :
KOKIAME LOŠIMŲ VERSLO INTRIGŲ CENTRE ATSIDŪRĖ S. KACO VEIKLA