Rėmėjų paieška esant giliai recesijai ir 200 tūkstančių darbuotojų komandos valdymas – iššūkiai, tekę buvusiam „Goldman Sachs“ bankininkui Paului Deightonui per vadovavimo Londono olimpinių žaidynių organizavimo komitetui (LOGOC) metus.
Iki svarbiausio metų sporto renginio liko mažiau nei penki mėnesiai, o LOGOC vadovas šiam įvykiui pradėjo rengtis prieš septynerius metus. Šiandien jis kalba apie būsimą didžiausią renginį pasaulio istorijoje. P. Deightonui šis procesas – tarsi ritmingas būgno mušimas, kai negali praleisti nė vieno smūgio.
Pasaulis skaičiuoja paskutinius mėnesius iki Londono olimpinių žaidynių pradžios. Tačiau viena jų laukti, kai esi sporto gerbėjas, ir visai kita – kai esi šio didžiulio renginio organizatorius. Kokios svarbiausios užduotys jūsų komandai dar priešakyje?
Ateinančias dvidešimt savaičių mūsų laukianti veikla yra dviejų plačių krypčių. Pirmoji – užtikrinti, kad mes būtume pasirengę, antroji – kad žmonės, ši šalis, šis miestas būtų tinkamai nusiteikę, susidomėję.
Pasirengimas vyksta sklandžiai. Dauguma varžybų vietų jau pastatytos, komanda labai stipri, į ją surinkti puikūs žmonės. Bet per paskutines dvidešimt savaičių mums liko dar nemažai padaryti: pirmiausia reikia įrengti laikinąsias varžybų vietas, kurių bus nemažai – pavyzdžiui, paplūdimio tinkliniui, jojimo varžyboms ir taip toliau. Žaidynėms reikia nemažai dengtų laikinųjų arenų, čia mūsų laukia dar daug darbo.
Antra, mes atliekame daug testų, tikriname ir repetuojame. Mūsų darbotvarkėje – 42 testiniai renginiai, iš kurių 32 jau įvyko. Be to, yra daug kitų pratybų, kad būtume visiškai pasirengę.
Trečioji dalis – mobilizuoti darbo jėgą. Kad olimpinės žaidynės vyktų sklandžiai, stengiasi apie 200 tūkstančių žmonių. Pirmiausia tai mokama darbo jėga, samdoma LOGOC – jų dabar yra apie 3 000, o priartėjus žaidynėms skaičius padvigubės. Šiuo metu per savaitę pasamdome apie 100 žmonių! Antra, savanoriai – jų bus apie 70 tūkst. Juos taip pat reikia tinkamai parengti. Galiausiai yra apie 100 tūkstančių žmonių, dirbančių kompanijoms, kurių paslaugas perkame olimpinėms žaidynėms. Tai – saugumo, valymo, transporto, viešojo maitinimo specialistai.
Pasikalbėkime apie pinigus. Turėjote tikslą į LOGOC biudžetą surinkti du milijardus svarų. Ši užduotis jau įgyvendinta. Kokią strategiją pasirinkote ir su kokiomis kliūtimis susidūrėte?
Įdomus iššūkis organizaciniam komitetui – susirinkti savo pajamas. Vyriausybiniam sektoriui, infrastruktūros daliai to daryti nereikia – juos finansuoja vyriausybė. Kaip geriausiai apibūdinti šią užduotį? Mūsų darbas – surinkti du milijardus svarų pajamų ir tiek pat išleisti. Turime maksimizuoti pajamų pusę ir minimizuoti išlaidų dalį, kad tarp jų atsirastų balansas. Tai sudėtingas ir dinamiškas procesas. Septyneri metai, skirti pajamoms surinkti, neparankiai sutapo su ekonomine recesija. Tai nėra geriausia aplinka pinigams rinkti.
Trys svarbiausi mūsų pajamų komponentai – Rėmėjų programa, pagal kurią surinkome 700 milijonų svarų, Bilietų programa, pagal kurią jau surinkta 500 milijonų, ir Prekybos programa, iš kurios tikimės apie 100 milijonų svarų pajamų.
Didžiausias laimėjimas yra 700 milijonų svarų, esantys rėmėjų programoje. Proceso pradžioje rinkos buvo kur kas stabilesnės ir iš dalies dėl to dabar galime didžiuotis tuo, ko pasiekėme.
Iš dalies mums pasisekė dėl to, kad pradėjome gerokai iš anksto, iš dalies dėl to, kad laikėmės griežtos disciplinos, ir dar dėl to, kad olimpinės žaidynės savaime sulaukia daug norinčiųjų būti jų dalimi. Juk tai įvykis, vos kartą gyvenime pasitaikantis viename mieste, vienoje šalyje.
Šiuo metu surinkta apie 92 proc. mums reikalingų pajamų. Liko – bilietai, kuriuos dar tik paleisime į prekybą. Esu užtikrintas, kad viskas pavyks kaip suplanuota, o rizikos, kad mums pritrūks lėšų, mažai.
Sakote, kad didžiausia jūsų sėkmė buvo pačioje pajamų rinkimo pradžioje.
Pirmus keletą susitarimų su būsimais rėmėjais pasiekėme dar prieš krizę. Taip sukūrėme tam tikras gaires, kurios mums labai padėjo, kai pasaulio ekonominė padėtis gerokai apsunko. Didžiausias laimėjimas yra tai, kad viršijome planinį rodiklį, tai nebuvo lengva.
Galiu tik numanyti, kad jei rinkos būtų augusios, būtume surinkę daugiau. Tačiau net nusilpusi ekonomika nesutrukdė mums viršyti planų, kuriuos nusistatėme dar 2005 metais. Ekonominė krizė nesustabdė mūsų nusiteikimo surengti aukščiausio lygio žaidynes.
Aukščiausio lygio konsultavimo kompanija dar 2006 metais mums pateikė maksimalios sumos, kurią galime surinkti, prognozę: ji siekė 600 milijonų svarų. Bet tai buvo dar prieš ekonominę griūtį.
Kodėl, jūsų manymu, jums pavyko?
Keletą svarbiausių susitarimų įgyvendinome iš anksto. Jiems ne šiaip sau pasirinkome bankų sektorių. Jis tuo metu buvo stiprus.
Kokybiškai struktūrizuota, konkurencinga aplinka, kurią sukūrėme siekdami parduoti subsidijavimą buvo galingas įrankis. Manau, kompanijos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, tikrai norėjo būti šio renginio dalis. Taip pat reikia nepamiršti, kad daug pagalbos ateina produktų ir paslaugų forma. Ne visi remia grynaisiais. UPS yra mūsų logistikos partneris, BT – komunikacijų partneris ir taip toliau. Recesijos apsuptyje kompanijoms lengviau prisidėti paslaugomis nei grynais pinigais. Drausmingai nusistatėme, kas tiksliai reikalinga, kad surengtume žaidynes, ir kreipėmės į kompanijas, kurios mums gali tai suteikti.
Sunkiu ekonominiu laiku lengviau išsiderėti produktų ir paslaugų nei grynųjų.
Jūsų komanda gali didžiuotis, kad laiko prasme viskas organizuojama tiksliai. Plačiai žinoma, kad rengiant tokio masto įvykius tai – labai reta ar net neįmanoma.
Na, vienaip ar kitaip, visos žaidynės prasideda laiku, nes atidarymo ceremonijos nenukelsi savaitę kitą. Turime klausti savęs ne ar spėsime laiku, bet kaip gerai ir efektyviai viską atliksime, ar būsime tikrai pasirengę, kad viskas vyktų sklandžiai.
Turime aiškiai suprasti, ką reikia organizuoti. Tiesą sakant, darbas vyksta nuo galo į pradžią – žinai, kada vyks atidarymo ceremonija, ir planuoji, ką padaryti paskutiniais metais, antrais metais prieš žaidynes, septintaisiais. Tada laikaisi kelio ir nepraleidi nė vieno etapo. Jei ketvirtaisiais organizavimo metais tau kas nors grasina, kad vienas etapas nebus baigtas laiku, galima ramiai jų paklausti, ar jie nori būti atsakingi už Angliją, nepasirengusią olimpinėms žaidynėms.
Šis renginys toks masinis, toks svarbus šalies reputacijai, tad niekas nenori būti tas, dėl kurio vėluojama. Reikia aiškiai žinoti realius terminus, atidžiai stebėti procesą ir iš visų reikalauti, kad laikytųsi pažadų. Tačiau turi aiškiai viską suplanuoti, suprasti, kodėl vieno ar kito dalyko reikia būtent dabar, o ne rytoj ar ne vakar. Taip pat turi užsidirbti žmonių tikėjimą tavimi, kad kai sakai: „Tai turime įgyvendinti dabar“, – jie tikėtų tavimi ir tavo reikalavimais, suprastų, kad jie yra prasmingi.
Tad būsite pasirengę?
Be abejo. Organizavimo procesą galima apibūdinti kaip nesustojamą būgnų mušimą, kiekvienas ritmingas, savalaikis smūgis – laiku įgyvendintas terminas. Apskritai tai teikia reikšmingą pasitikėjimą.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad liko dar labai daug darbo. Šiam projektui būdinga, kad įtampa eksponentiškai auga artėjant jo pabaigai. Tad dar turime ką nuveikti, bet kartu esame koja kojon su tvarkaraščiu.
Esate minėjęs, kad nerimaujate, jog miesto bendruomenė nebus taip gerai pasirengusi šiam, kaip pats vadinate, vieną kartą gyvenime pasitaikančiam įvykiui, kaip turėtų. Suprantu, iš dalies turite galvoje, kad yra beribių verslo galimybių, kurias lengva pražiopsoti.
Tiesą sakant, tai tiesiog mano būdas visus tinkamai nuteikti ateinančiai nuostabiai vasarai ir laukiančioms galimybėms. Tai paremta žmonių patirtimi praėjusiose žaidynėse, kai prisimenant jau pasibaigusią olimpiadą pirmas sakinys būna: „Jei tik būtume žinoję...“ Žmonės nenutuokia to neaprėpiamo masto, ir pagarbą, ir baimę sukeliančio jausmo atėjus varžyboms. Tai nepalyginama su niekuo kitu. Tad stengiuosi nukreipti visų mintis, kaip tinkamai pasinaudoti šia galimybe. Visas pasaulis žiūrės į mūsų šalį, į tai, ką ir kaip darome, taip, kaip dar niekad nežiūrėjo, ir daugiau niekad nebeatkreips tiek dėmesio. Kaip išnaudoti tai iki paskutinio lašo?
Visuomet, kai apie tai kalbu, tiesiog stengiuosi įkalti žmonėms į galvas, kokios įtakingos yra šios žaidynės.
Londonas, be abejo, bus visiškai pasiruošęs organizacine prasme, o ar kiekvienas miesto kampelis bus pasirengęs pasinaudoti kiekviena suteikiama galimybe, įvairiausiais žaidynių aspektais... Žinoma, ne. Tai – teorinis maksimumas.
Manau, mano darbas – visus pastumti kaip įmanoma arčiau to. Vis sakau: „Darykite daugiau ir nenusivilsite. Jei galite rinktis, daryti daugiau ar mažiau, darykite daugiau. Tai apsimokės. Taškas.“ Žmones reikia psichologiškai ir verslo prasme paruošti faktui, kad galite įsivaizduoti, kaip viskas bus, bet tada reikia viską patrigubinti ir galbūt būsite arti suvokimo, kaip viskas vyksta, kai mieste – olimpinės žaidynės.
CV: Paulas Deightonas
Baigė Kembridžo universitetą
Investicijų bankininkas, 22 karjeros metus paskyrė bankui „Goldman Sachs“
Bankininkystę nedvejodamas paliko 2005 m. dėl LOGOC vykdomojo direktoriaus posto
Olimpinėmis žaidynėmis susidomėjo dar 1964-aisiais, kai per radiją išgirdo 100 metrų plaukimo laisvu stiliumi transliaciją
Jo atsakomybė LOGOC – biudžeto surinkimas, kasdienių veiksmų organizavimas, ryšių su partneriais (verslu, vyriausybe, Londono merija, Britanijos olimpine bei parolimpine asociacijomis ir kt.) palaikymas
FAKTAI: Londono olimpinės žaidynės
Londono olimpinės žaidynės vyks šių metų liepos 27 – rugpjūčio 12 dienomis
Londono olimpinių žaidynių organizavimo kaina siekia 9,3 mlrd. svarų sterlingų (38,4 mlrd. litų)
Tikimasi, kad šių metų olimpiadoje dalyvaus daugiau kaip 10 tūkst. sportininkų iš 204 skirtingų pasaulio valstybių
Per žaidynes bus surengta daugiau kaip 302 varžybos 26 skirtingose sporto šakose
Rengėjai skaičiuoja, kad iš viso į Londono olimpines žaidynes bus parduota 8 mln. bilietų
Bilietų kainos gali svyruoti nuo 20 svarų sterlingų (82,7 lito) už paprastas varžybas iki 2 tūkst. svarų sterlingų (8,2 tūkst. litų) už brangiausias vietas atidarymo ceremonijoje
