Taip prasideda dar viena archeologinė ekspedicija ieškant vietos, kurioje prieš beveik 800 metų lietuviai sutriuškino kalavijuočius ir taip nutraukė šio ordino karinius žygius į baltų žemes. Iki šiol buvo manoma, kad ta vieta yra tarp Šiaulių ir Joniškio – Jauniūnuose, tačiau gerai apieškoję tą vietą, jokių mūšio ženklų archeologai ten nerado. Tad imtasi ieškoti kitur. Ekspedicijos artefaktų mokslininkai ieškojo jau trijose vietose, šį kartą istorikų ir archeologų akys nukrypo į šiuos laukus, esančius keli kilometrai į pietus nuo Radviliškio. Tiesa, jokių rašytinių šaltinių nėra, tad archeologams Saulės mūšio vietos tenka ieškoti kone aklai.
„Čia pagal senus XX a. Žemėlapius, pelkių yra, bet kur keliai kerta pelkėtas vietas tai tik šitose vietose, šita tai trečia ir paskutinė. Nes kitur visur kitoniškos sąlygos“, – sako archeologijos istorikas Gintautas Zabiela.
Archeologų nuolatiniais pagalbininkais pastaraisiais metais tapo savanoriai – Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariai. Jie savo hobio įrankius vežiojasi visur – ir į savaitgalio iškylas, ir į atostogas užsienyje.
Aurimas Šaliamoras pasakoja, kad lobių paieškų virusu užsikrėtė daugiau nei prieš dvidešimt metų – kai jam buvo vos trylika. Anuomet jo kieme Kaune archeologai atkasė benediktinų lobį. O po septynerių metų Aurimas įsigijo savo pirmąjį metalo ieškiklį ir šios pramogos neapleidžia iki šiol.
„Savaitę nepavaikštai, tai rankos dreba. Nes, matot, čia gamta, oras grynas. Tai va ir išliko tas jausmas, kai randi monetą, kai aplink tau sustoja laikas, tu ją į kišenę įsidedi, išsitrauki, vėl tu žiūri ir vėl įsidedi. Nežinai nei kur eit, ar namo bėgt, ar kažkam pasigirt ar slėpt“, – pasakoja klubo „MINK“ narys Aurimas Šaliamoras.
Kiti klubo nariai pasakoja istorijas, kaip Palangoje anksti ryte pasivaikščioję paplūdimiu per kelias valandas randa tiek įvairių monetų, kad užtenka geriems pietums dviem.
Po gero pusdienio paieškų čia su metalo ieškikliais dėliojami ir paieškų vaisiai. Ir, deja, užuominų, kad šiose Radviliškio krašto apylinkėse laukuose būta Saulės mūšio, kol kas jokių. Mat kol kas dauguma radinių tėra XX a. amžiaus palikimas.
Po kuklių radybų istorikai ir archeologai vėl sės prie senų žemėlapių ir bandys ieškoti naujų vietų, kur galėjo įvykti šis lietuvių ir kryžiuočių susirėmimas. O tada naujos ekspedicijos ir nauji nenuspėjami radiniai. Ir taip istorinės vietos šie mokslininkai ir jų bendražygiai ieško jau penkerius metus?
