Priimtas išimties tvarka
2012 m. birželio pabaigoje Trąšų įstatymas buvo priimtas nenumatytame posėdyje. Teigta, kad jo paskirtis – nustatyti, kad šaliai tiekiamos trąšos atitiktų teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus užtikrinant augalų, maisto ir aplinkos kokybę. Už įstatymą balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 13 parlamentarų. Priimtu įstatymu ketinta kontroliuoti šalies vidaus trąšų rinką nuo įvežimo iki sunaudojimo ir nustatyti tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų ženklinimo, pakavimo, laikymo, naudojimo, jų registravimo trąšų registre reikalavimus ir valstybinės trąšų bei trąšų produktų kontrolės teisinius pagrindus.
Praėjusių metų gegužės 1 dieną įsigaliojusiame įstatyme taip pat įtvirtintas tiekiamų rinkai trąšų ir tręšiamųjų produktų registravimas. Pagal priimtas nuostatas Trąšų registrą turėjo steigti ir jo nuostatus tvirtinti Vyriausybė. Registro objektais turėjo būti tiekiamos rinkai trąšos, tręšiamieji produktai ir trąšų tiekėjai rinkai. Teisės akte nustatyta, kad Registre nebus registruojamos Europos Bendrijos trąšos.
„Achemos“ ausys
Trąšų įstatymo projektą praėjusios kadencijos Seime parengė konservatorius Edmundas Pupinis ir socialdemokratas Bronius Pauža. Politikai aiškino, kad „įstatymo rengimą paskatino nevisiškai atitinkanti trąšų rinkos priežiūros tvarka“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo pabrėžiama, kad Lietuvoje nėra pakankamos teisinės trąšų gamybos, importo, tiekimo rinkai ir naudojimo kontrolės bazės, todėl dažnai reiškiamas nepasitenkinimas iš trečiųjų šalių įvežamų ir rinkai tiekiamų trąšų ir trąšų produktų kokybe bei kontrolės stoka. Be to, dauguma ES valstybių narių, siekdamos užtikrinti kokybiškų trąšų įvežimą ir naudojimą žemės ūkyje, yra įsteigusios trąšų registrus. Kokie konkrečiai žemdirbiai nepatenkinti trąšų kokybe, kiek ir kokių nustatyta nekokybiškų trąšų tiekimo atvejų, politikai neužsiminė.
Šios kadencijos Seime patylomis kalbama, kad Trąšų įstatymas yra lobistinis, atitinkantis vienintelio didžiausio šalies trąšų gamintojo – koncerno „Achemos grupė“ – interesus. Seimo Kaimo reikalų komitete patvirtino, kad, svarstant įstatymo projektą, Seime ne kartą lankėsi tuo metu pagrindinis koncerno savininkas ir vadovas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys.
Šiandien galima tik ginčytis ir spėlioti, ar tikrai „Achemos grupė“ buvo suinteresuota šiuo įstatymu, tačiau įstatymą tikrai gyrė. „Lietuvos trąšų gamintojai negali lygiaverčiai konkuruoti su Vakarų ir Rytų Europos trąšų gamintojais, dėl aukštos gamtinių dujų kainos. Už dujas mokame beveik trečdaliu daugiau, palyginti su Vidurio ir Šiaurės Europos ir NVS trąšų gamintojais. Todėl, tikslu tinkamai sureguliuoti trąšų prekybos tvarką bei pačią rinką, Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė paruošė trąšų tvarkymo įstatymo projektą, kuris artimiausiu metu bus užregistruotas Lietuvos Respublikos Seime. Siekiant, kad šis įstatymas greičiau įsigalėtų ir sudarytų tinkamas sąlygas trąšų konkurencingumui Lietuvos rinkoje, kas, kartu yra labai svarbu Lietuvos žemdirbiams bei maisto pramonei, tikslinga, kad šio projekto svarstymas būtų pradėtas šių metų pavasario Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sesijoje“, – toks oficialus įrašas viešai skelbiamas 2012 m. balandžio 25 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto išvadose, padarytose svarstant Trąšų įstatymo projektą. Nurodoma, kad šios citatos-pasiūlymo autorius – koncernas „Achemos grupė“, jis pateiktas 2011 m. birželio 1-ąją.
Abejojo ir priešinosi
Trąšų įstatymo projektą išanalizavęs Seimo Kanceliarijos teisės departamentas pateikė bent trisdešimt pastabų, kaip reikėtų taisyti rengiamą dokumentą. Daugelis pastebėjimų buvo techninio pobūdžio, į daugelį jų Komitetas atsižvelgė. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis spėjo, ar kartais Europos Bendrijos (EB) „trąšų įtraukimas į identifikavimo sąrašą nebus tiekimo į rinką apribojimas ir dėl to neprieštaraus šiai reglamento nuostatai“. Europos teisės departamentas nuogąstavo, kad kai kurie įstatymo straipsniai, taigi ir pats teisės aktas gali prieštarauti Europos Parlamento bei Tarybos reglamentams. Šioms pastaboms Komitetas pritarė, tačiau ar į jas atsižvelgė ir kokios buvo padarytos pataisos, išvadose neužfiksuota.
Sutikdami, kad Trąšų įstatymas reikalingas, Žemės ūkio rūmai savo atsiliepime konstatavo, kad įstatymo projekte labiau akcentuojama iš ES, o ne iš trečiųjų šalių arba vietoje gaminamų trąšų kontrolė. „Rengiamas įstatymas darbo grupėje dar turėtų būti tobulinamas, atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjungoje rengiamas naujas trąšų įstatymas. Šiuo klausimu turėtų būti pateikta ES Lietuvos atstovo Trąšų įstatymo rengimo grupėje nuomonė“, – atsiliepime 2012 m. balandžio pabaigoje rašė Žemės ūkio rūmų atstovai. Politikai į žemdirbių pastabas reagavo tik iš dalies.
O štai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga politikams kirto iš peties. „Europos Sąjungos institucijos parengė ir derina naujos redakcijos Trąšų reglamentą, kuriame trąšų kokybės, sudėties, jų tiekimo rinkai, naudojimo ir kiti klausimai bus naujai reglamentuojami. Tai žinant, nėra jokios prasmės rengti ir priiminėti naują įstatymą, kuris turės būti keičiamas. Juolab kad šiuo metu veikiančios institucijos ir galiojantys dokumentai leidžia kontroliuoti ir bausti nekokybiškomis prekėmis prekiaujančias įmones, o ūkio subjektai pakankamai gerai vykdo trąšų apskaitą ir laikosi jų naudojimui nustatytų reikalavimų.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai ir Lietuvos ūkininkų sąjungai nežinomi atvejai, kad dėl mineralinių trąšų naudojimo būtų kilę nesutarimai su aplinkosaugos ar kitomis institucijomis“, – teigiama šių visuomeninių organizacijų pasirašytame rašte. Ir tai – dar ne viskas. Jos sutinka, kad toks įstatymas būtų priimtas su kai kuriomis jų siūlomomis pataisomis, „jei yra kitų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai ir Lietuvos ūkininkų sąjungai nežinomų politinių, konjunktūrinių, lobistinių ar kitokių susitarimų dėl būtinybės priimti naują LR tiekiamų rinkai trąšų įstatymą“.
Šioms visuomeninių organizacijų pastaboms Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė ir konstatavo, kad jam nežinoma, „kada bus priimtas naujos redakcijos Trąšų reglamentas“. Į repliką apie galimai lobistinį įstatymą politikai niekaip nereagavo. Seimo Kaimo reikalų komitete Trąšų įstatymo projektas paskutinį kartą buvo svarstytas 2012 m. birželio 20 d., o Seimas jį priėmė nenumatytame posėdyje birželio 29-ąją.
Vetavo Europos Komisija
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos su Europos Komisija (EK) ėmus derinti kai kuriuos Trąšų įstatymui reikalingus jo įgyvendinamuosius aktus paaiškėjo, kad įstatymą reikės naikinti.
EK, išnagrinėjusi jai pateiktų teisės aktų, kurie leistų įgyvendinti Trąšų įstatymą, projektus, pateikė išsamią nuomonę ir komentarus, atkreipdama dėmesį, kad Bendrijos trąšų rinką reglamentuoja dar 2003 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas su 2012 m. kovą – dar iki Seimui priimant Trąšų įstatymą – padarytais pakeitimais. Reglamentas, EK teigimu, taikomas tiesiogiai, todėl Lietuvoje priimami aktai negali prieštarauti minėtam reglamentui. EK taip pat pabrėžė, kad Trąšų įstatymas pagal minėtą direktyvą nesuderintas su EK, neaiški įstatymo taikymo sritis.
Vyriausybei adresuotame Žemės ūkio ministerijos rašte, kuriame išdėstomi argumentai panaikinti Trąšų įstatymą, konstatuojama, kad tai būtina padaryti norint „pašalinti konkurencijos sąlygų ir laisvo prekių judėjimo bendrojoje rinkoje apribojimus, garantuoti tiesioginį, kaip numatyta Europos Bendrijos steigimo sutartyje, reglamento taikymą“.
