Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dalį padidinti nuo dabartinių 5,5 proc. iki 10 procentų.
Tokį siūlymą LLRI atstovai išdėstė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak instituto eksperto Igno Brazausko, toks įmokos didinimas galėtų pareikalauti iki 1 proc. BVP papildomų valstybės išlaidų (800 mln. litų dabartinėmis kainomis), tačiau šiuo metu tokia finansinė našta būtų pakeliama ir gerokai sumažintų valstybės finansinius įsipareigojimus ateityje.
Anot instituto, tarifas galėtų būti didinamas laipsniškai - kitais metais jis galėtų būti padidintas iki 7 proc., 2009 metais - iki 8,5 proc, o 10 proc. pasiektų 2010-aisiais.
"Tai padėtų pasiekti du pagrindinius tikslus - pirmiausia padidintų pensijų dydį ateityje ir užtikrintų didesnį dirbančiųjų ekonominį ir socialinį saugumą senatvėje, antra, padėtų sumažinti valstybės finansinius įsipareigojimus", - aiškino I.Brazauskas.
Jo nuomone, jei Lietuvos pensijų sistema nebus reformuojama, Lietuva konkurencinėje kovoje pralaimės Estijai, Latvijai, Lenkijai ar kitom valstybėm, kurių valstybinės išlaidos pensijoms dėl įvykdytų sėkmingų reformų ateityje turėtų sumažėti ir mažiau slėgti dirbančiuosius.
I.Brazausko duomenimis, šiuo metu vienam senatvės pensininkui Lietuvoje tenka 4 darbingo amžiaus žmonės. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2050 metų vyresniam nei 65 metai gyventojui teks 2 darbingo amžiaus žmonės, taigi finansinis krūvis vienam dirbančiajam išaugs dvigubai.
"Tačiau nereikia pamiršti, kad ne visi dirbančio amžiaus žmonės dirba, o ne visi pensininkai yra senatvės, dar yra invalidumo, našlystės pensininkai. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 1,4 dirbančiojo, tačiau iki 2050 metų pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų", - aiškino ekspertas.
Tuo tarpu Seimo narys Algirdas Sysas baiminasi, kad įgyvendinus LLRI pasiūlymą, nukentės dabartiniai pensininkai.
"Aš neišgirdau jokio recepto, kaip paimant "Sodros" biudžeto lėšas ir atiduodant jas privatiems pensijų fondams, bus padengtas pinigų trūkumas, kuris reikalingas šiuo metu mokėti pensijas", -kalbėjo A.Sysas.
LLRI ekspertų nuomone, pagrindiniai tolesnės pensijų sistemos finansavimo šaltiniai galėtų būti "Sodros" perteklius, kuris egzistuos iki 2020 metų, "Sodros" rezervas, privatizavimo pajamos, greitesnis vyrų ir moterų pensinio amžiaus sulyginimas bei kita.
I.Brazausko teigimu, į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dalies padidinimas iki 10 proc., neigiamos įtakos įsivedant eurą neturėtų turėti.
Pensijų reformoje dalyvauja daugiau nei 680 tūkst. Lietuvos gyventojų.
