Naujienų portalas tv3.lt su sporto vadybos profesionalu Andriumi Čerškumi aptarė visų LKL klubų aktualijas ir iki šios dienos atliktus veiksmus.
Pasak pašnekovo, dauguma LKL klubų vis dar nesupranta skauto pareigybės nešamos naudos.
„Didžiulę pinigų sumą galima sutaupyti investuojant į skautą, kuris atrinks mažai žinomus, bet talentingus žaidėjus. Žinoma, tam reikia skirti laiko – stebėti daug rungtynių vaizdo įrašų, bendrauti su agentais. Tai praktiškai yra darbas pilnu etatu ir daugelis LKL klubų dar nesupranta, kiek skauto pozicija galėtų sutaupyti pinigų“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo A. Čerškus.
Ilgametę patirtį sporto vadyboje sukaupęs A. Čerškus yra vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų, kuri šiuo metu yra didžiausia ir sėkmingiausia Lietuvos krepšinio mokykla. Sporto vadybininkas nuolat kviečiamas dalintis savo patirtimi su Lietuvos sporto federacijomis ir jų vadovais.
A.Čerškaus asmenyje puikiai deri ne tik sporto vadyba, bet ir treniravimas ir psichologija. Pašnekovas yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sporto sveikatingumo ir Psichologijos akademijos absolventas.
Pokalbį pradėjome nuo LKL dugne esančios „Šiaulių“ komandos, kuri kadaise buvo tapusi bronzos medalių sinonimu. Nors dar nesužaisti nė trečdalio reguliaraus sezono, Saulės miesto klubui reikia daryti labai rimtas išvadas. Kitu atveju, legendinis klubas rizikuoja iškristi iš aukščiausios šalies lygos.
Puikiai Saulės mieste susitvenkusius debesis iliustruoja ir „Šiaulių“ pralaimėjimas Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre, kai antradienio vakarą 82:90 buvo nusileista Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančiam Palangos „Olimpui“.
„Šiaulių“ laukiantis LKL tvarkaraštis atrodo neįkvepiantis kaip ir pats žaidimas. Artimiausi Nikolajaus Mazuro auklėtinių varžovai – „Žalgiris“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir „Wolves“.
Atrodo, kad daugiausiai problemų šiuo metu yra „Šiauliuose“, ypač atsižvelgiant į turimus klubo finansus ir užimamą vietą. Kaip vertinate procesus vykstančius Saulės mieste? – tv3.lt pradėjo pokalbį su A. Čerškumi.
„Šiauliai“ šį sezoną nemaloniai stebina. Tiek turnyrine, tiek žaidimo prasme. Atrodo, kad klubas turi jaunimo sistemą, sporto gimnaziją, kur sudarytos sąlygos mokytis ir sportuoti ne tik perspektyviems Šiaulių, bet ir visos apskrities krepšininkams.
„Šiauliai“ turi pakankamai gerą savivaldybės finansavimą, bet su sudėtimi yra stipriai prašauta. Treneris N. Mazuras taip pat kelia daug klausimų. Manau, kad jis netempia LKL lygio. Ne veltui Latvijos rinktinė kviečiasi trenerį iš šalies, nes mūsų kaimynams trūksta gerų specialistų.
Bet ar tai yra tik trenerio problema? Atrodo, kad aplink „Šiaulių“ klubą tvyro chaosas – miesto meras Artūras Visockas „Facebook“ tinkle reguliariai rašinėja emocingas žinutes apie klubo veiklą, su juo viešai konfrontuoja klubo legenda Mindaugas Žukauskas. Kas turėtų prisiimti atsakomybę?
Nenoriu kištis į klubo vidaus reikalus, bet manau, kad viskas krenta ant klubo administracijos pečių. Klausimas, ar vienas Donatas Slanina sugeba susitvarkyti ir panašu, kad jam reikia pagalbos. Šiauliuose yra jūsų minėtas M. Žukauskas, kuris jau turi patirties sporto direktoriaus vaidmenyje. Nėra paprasta rūpintis ir vyrų klubu, ir jaunimo akademija.
Aš plėsčiau sporto skyriaus komandą. Aišku, ne visi klubai gali turėti skautus, bet ši pozicija yra labai svarbi. Didžiulę pinigų sumą galima sutaupyti investuojant į skautą, kuris atrinks mažai žinomus, bet talentingus žaidėjus. Žinoma, tam reikia skirti laiko – stebėti daug rungtynių vaizdo įrašų, bendrauti su agentais. Tai praktiškai yra darbas pilnu etatu ir daugelis LKL klubų dar nesupranta, kiek skauto pozicija galėtų sutaupyti pinigų.
Kėdainių „Nevėžis“ (1/8) taip pat yra lygos dugne. Kodėl šį sezoną klubo pasirinktas modelis neveikia?
Po labai gero praėjusio sezono „Nevėžio“ žaidėjų kainos stipriai išaugo. Artūras Žagaras, Timas Lambrechtas, Danielius Lavrinovičius išėjo į turtingesnes komandas. Kiek žinau, Kėdainių klube atlyginimų lubos gana žemos ir siekia apie 3–4 tūkstančius eurų per mėnesį. Natūralu, kad turint tiek mažai pinigų nepavyks kas sezoną „iššauti“. Stiprintis taip pat nėra paprasta, kai biudžetas yra toks ribotas.
Kaip vertinate, kad miesto savivaldybė su klubo vadovais, panašu, nelabai randa bendros kalbos?
Man atrodo, kad jie jau pradėjo kalbėtis apie bendradarbiavimą. Aš galiu suprasti Kėdainių klubą ir sporto vadovo Jono Mačiulio poziciją dėl plačiai nuskambėjusios Mato Razbadausko situacijos. Jeigu kėdainietį paskolini jaunimo komandai, tikiesi iš jos profesionalumo.
Pavyzdžiui, jeigu aš tau duodu savo automobilį, aš tikiuosi, kad tu jį vairuosi atsargiai ir jį prižiūrėsi. Tas pats ir čia – jeigu žaidėjas eina žaisti be jokio apšilimo ir gauna sunkią traumą, be abejo, kad tai yra skaudu.
Tai yra didelis finansinis nuostolis – klubas turi apmokėti kontrakto, gydymo ir reabilitacijos išlaidas. J. Mačiulis turi sukaupęs unikalios patirties, tik už aikštės jam reiktų elgtis santūriau (šypsosi). Linkiu Kėdainių savivaldybei atrasti bendrą kelią su reprezentaciniu miesto klubu.
Kokia galėtų būti „Gargždų“ (3/6) klubo egzistencijos paskirtis? Ar tokie klubai, kurie net neturi reikalavimus atitinkančios arenos, apskritai turėtų žaisti LKL čempionate? Ir jeigu taip, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimo ugdymui? Pavyzdžiui, suteikti šansą talentingiems lietuviams, kuriuos skolintų Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos klubai?
LKL prezidentas Remigijus Milašius nori, kad lyga augtų – pats važinėja po miesto savivaldybes, bendrauja su merais ir daro viską, kad tos arenos būtų pastatytos. Kita vertus, žvelgiant į turnyrinę lentelę, atrodo, kad 12 komandų lygai yra daugoka.
Pernai Prienų klubas buvo patrankų mėsa, „Gargždai“ turėjo ir vis dar turi labai rimtų skolų. Klausimas, ar lygai tikrai reikia tokių komandų? Ar Lietuva yra pajėgi užtikrinti kokybišką dvylikos klubų gyvavimą? Reikia labai gerai įsivertinti tiek verslo, tiek savivaldybių finansines galimybes.
Kalbant apie jaunimą, galbūt, viską būtų galima išspręsti įvedus didesnį mokesti registruojant legionierius. Reiktų pažiūrėti, ar tai neprieštarauja Europos Sąjungos įstatymams. Už legionierių registraciją surinkti pinigai galėtų atitekti klubams, kurie jauniems lietuviams suteikia daugiausiai žaidimo minučių. Tai paskatintų klubus daugiau remtis vietiniais žaidėjais. Tokia praktika yra Pirmoje Lietuvos futbolo lygoje (antras pagal pajėgumą divizionas, – autoriaus pastaba). Aišku, šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas ne klubų, o lygos mastu.
Mažeikių (3/6) klubo vadovai pademonstravo nekantrumą – po 8 turų atleido trenerį Marių Kiltinavičių. Atrodytų, tai buvo konkurencinga ir motyvuota komanda, kuri iškovojo dvi pergales ir vos nenugalėjo „Žalgirio“. Ko buvo galima tikėtis daugiau?
Labai sunku vertinti, kai nedalyvauji treniruočių procese ir nesi arti komandos. Mums žiūrint iš šalies gali atrodyti viskas gerai. Mažeikiai pralaimėjo ne vienas laimėtas rungtynes ir čia yra klausimas – tai yra žaidėjų ar trenerio atsakomybė?
M. Kiltinavičiaus užsidegimas ir aistra krepšiniui tikrai žavi, bet man sunku vertinti šio sprendimo motyvus. Klubo sporto vadovas Artūras Jomantas dalyvauja treniruotėse, geriausiai jaučia žaidėjų nuotaikas. Manau, sprendimas buvo pasvertas ir logiškas, o ne priimtas emociškai.
Ar tai yra teisinga praktika, kai aukščiausioje lygoje klubo sporto vadovas, kuris yra atsakingas už komplektaciją, kartu yra ir komandos krepšininkas?
Be abejo, kad taip neturėtų būti. LKL klubai turėtų labai aiškiai atskirti administracinę ir sportinę dalį. Aišku, Mažeikiai taip daro ne iš gero gyvenimo – taupo pinigus. Manau, kad jeigu A. Jomantas už sporto direktoriaus darbą gautų 7 tūkstančius eurų, jis nežaistų krepšinio.
Pasvalio „Pieno žvaigždės“ (3/6) pagaliau vėl atrodo įdomus klubas – charizmatiškas trenerių Aurimo Jasilionio ir Stepo Babrausko duetas, motyvuoti lietuviai ir legionieriai. Kiek džiugu dėl to?
Pasvalys – viena didžiausių ir maloniausių staigmenų. Jeigu ne teisėjų klaida, tų pergalių galėjo būti dar daugiau. Manau, kad tai yra didelis A. Jasilionio ir jo asistento S. Babrausko nuopelnas. Jis dar anksčiau žaisdamas „Pieno žvaigždėse“ padėdavo klubui ieškoti žaidėjų. Manau, šiemet jis taip pat pridėjo ranką prie komandos komplektacijos, panaudodamas savo patirtį ir platų kontaktų tinklą.
Džiaugiuosi matydamas Stepą trenerio vaidmenyje. Taip pat džiugu dėl A. Jasilionio, kuris taip „įšoko“ į vyriausiuosius trenerius ir naudoja patirtį, kurią sukaupė dirbdamas su Rimu Kurtinaičiu ir kitais treneriais.
Klaipėdos „Neptūnas“ (3/6) kol kas neišlaisvina savo potencialo. Atrodo, sudėtis nebloga, bet tų pergalių nėra daug. Pasipildymas Ąžuolu Tubeliu gali įkvėpti Klaipėdos kraštą?
„Neptūnas“ – kol kas yra viena iš labiausiai nuviliančių organizacijų. Žvelgiant į biudžetą ir išlaikytą branduolį, atrodo, kad komanda gali būti ketvertuke. Ypač po to, kai jau pirmose rungtynėse buvo nugalėtas „Lietkabelis“. Startas kol kas „nevažiuoja“ ir Ą. Tubelio prisijungimas galėtų tapti ta nauja sėkminga banga.
Aš labai tikiu treneriu Mindaugu Braziu. Jis turi be galo daug patirties, nes yra dirbęs su visa eile labai gerų specialistų. Be to, tai yra puikus skautas, išmano detales ir ateityje jis gali būti vienu geriausių šalies trenerių. Reiktų dar vieno stipraus papildymo, bet tikiu, kad „Neptūnas“ dar įsibėgės.
Kiek džiugu, kad buvęs komandos simbolis Martynas Mažeika dabar yra klubo direktorius?
Tai yra savo krašto patriotas ir jo visa širdis yra ten. Martyno atsidavimas, noras ir meilė atperka patirties ir kompetencijos trūkumą šiose pareigose. Jis sportinę dalį supranta puikiai.
Tik klausimas, kaip seksis komercinėje srityje, kurioje reikės valdyti „Neptūno“ finansus. Matėme, kaip buvusiems „Neptūno“ vadovams sekėsi valdyti klubo finansus (šypsosi).
Tai bus labai svarbus faktorius – kaip pritraukti partnerius, palaikyti kontaktą su savivaldybe. Sakyčiau, kad Paulius Motiejūnas yra talentingiausias Lietuvos sporto vadybininkas ir iš jo galima mokytis. Jis sugeba įtikinti partnerius, savivaldybę, politikus. Tai yra menas ir jis tą išmano, kadangi pats yra baigęs politikos mokslus ir yra tikras diplomatas. Manau, kad ateityje M. Mažeikai gali tekti rinktis – būti sporto skyriaus ar viso klubo vadovu. O galbūt klubo prezidentu, jeigu tokios pareigos būtų (šypsosi).
Jonavos „Cbet“ (5/4) treneris Virginijus Šeškus spaudos konferencijose vėl pradėjo skųstis maža 6–7 žaidėjų rotacija. Ar nėra taip, kad klubas pats dėl to kaltas?
Su visa pagarba treneriui V. Šeškui ir jo kuriamiems stebuklams, reikia pasakyti, kad tokie pasakymai yra šūvis sau į koją. Kol komanda bus komplektuojama rugsėjį, tol klubas susidurs su rotacijos problemomis, kas sezono pabaigoje labai matosi.
Utenos „Juventus“ (5/4) yra tapęs stabilumo pavyzdys – tvarkingai dirbama su finansais, klubas nuolat yra lentelės viduryje ir pretenduoja į ketvertą. Kokios mintys apie šį klubą?
Po vasarą įvykusių persistumdymų, kai klubą paliko jo legenda Žydrūnas Urbonas, buvo klausimų, kaip atrodys „Juventus“. Kol kas panašu, kad mokiniai gerai tęsia mokytojo darbą. Serbų treneris Oliveris Kostičius yra ragavęs labai daug aukšto lygio krepšinio ir turi priėjimą prie kito – serbų krepšinio marketo, ko dažniausiai mūsų treneriai neturi.
Tai yra ne tik Adrijos lyga, bet ir visame pasaulyje be galo platus serbų skautų ir agentų tinklas. Tai kažkas panašaus, kaip ir „Rytas“ turi ne tik Georgios Dedą, bet ir jo Graikijos krepšinio pažintis. Jeigu Utenos klubas išlaikys dabartinį tempą ir sezono metu sugebės pasistiprinti, jis LKL čempionate gali sukelti neblogų vėjų.
Kita stabili komanda yra „Lietkabelis“ (6/3). Klubas žaidžia ne tik LKL, bet ir Europos taurėje. Visgi klubas Lietuvos mastu, sakyčiau, nesulaukia deramo dėmesio. Kokie būtų jūsų, kaip rinkodaros ir komunikacijos profesionalo, pastebėjimai?
Panevėžyje klubo sirgalių gretos didėja labai sparčiai, jų abonementų pardavimai įspūdingai kyla. Atmosfera arenoje nuolat gerėja ir klubas savo mieste atlieka didžiulį darbą. Dėl tokio dėmesio šalies mastu – normalu. Vilnius turi dvi stiprias komandas ir vilniečių fokusas čia. Lietuva turi „Žalgirį“.
Vidutiniam lietuviui sudėtinga sekti visas tarptautiniame fronte žaidžiančias komandas. Reiktų vien tik žiūrėti krepšinį ir neturėti kito gyvenimo (juokiasi).
Aišku, norint pritraukti partnerius, svarbu transliacijų reitingai ir kuo didesnis susidomėjimas klubu, bet iš esmės jie koncentruojasi į savo žiūrovą ir tai yra Panevėžio ir aplink jį esančių miestų reiškinys.
Kur yra Nenado Čanako fenomeno paslaptis? Kodėl jis tai gerai pritapo „Lietkabelyje“?
Nuo N. Čanako atvykimo „Lietkabelis“ visada buvo „Top 3“ komanda Lietuvoje. Puikų darbą atlieka Martynas Purlys ir Lukas Grabauskas, kurie dalyvauja komandos treniruotėse ir palaiko artimą santykį su treneriu.
Jie labai atidžiai renkasi žaidėjus, o kadangi klubas žaidžia Europos taurėje, nuo kurios yra vos žingsnis iki Eurolygos, krepšininkai sutinka atvykti už 20–30 proc. mažesnį atlyginimą. Čia labai rūpinamasi krepšininkais, jiems suteikiamos geros sąlygos, visa tai ir užtikrinta stabiliai gerą rezultatą.
Kokios Vilniaus „Ryto“ (8/1) žaidėjų galimybės patobulėti sezono metu?
Manau, kad „Rytas“ šį sezoną yra labais stipri komanda. Stipresnė nei pernai. Kol kas Giedrius Žibėnas praktiškai neturėjo pilnos komandos, kol traumas gydėsi Martynas Echodas ir Gytis Radzevičius. Klubui pavyko išlaikyti Margirį Normantą ir šis trejetas sukuria labai reikalingą ir solidų branduolį.
Aišku, legionieriams reikia laiko priprasti prie naujos šalies ir įsižaisti. R.J. Cole‘as atrodo didelio potencialo žaidėjas, kuriuo domėjosi ir kiti LKL klubai. Manyčiau, kad šį sezoną LKL finalai vėl gali būti labai įdomūs.
Susidaro įspūdis, kad „Rytui“ pavyko „Jeep“ arenos atmosferą bent dalinai perkelti į „Avia Solutions Group“ areną. Sutiktumėte?
Tikrai taip, labai džiugu matyti Vilniuje augančią „Ryto“ palaikymo kultūrą. Džiugu, kad klubas suteikia galimybę krepšinio mokyklų auklėtiniams lankytis rungtynėse ir semtis tos palaikymo kultūros. Taip pat smagu, kad trenerių štabas pasitiki SKM auklėtiniu Gantu Križanausku ir suteikia jam šansų pagrindinėje komandoje.
Kaip manote, ar „Rytas“ turi galimybių į sporto direktoriaus poziciją prisivilioti klubo legendą Arvydą Macijauską?
Viskas priklausys nuo to, kiek A. Macijauskas savyje dar turi sportinių ambicijų. Ne veltui jo direktoriaus pareigose labai norėjo LKL. Tai yra labai protingas vyras, puikiai valdantis savo ir savo verslų pinigus.
Dabar Arvydas turi labai harmoningą gyvenimą ir klausimas, ar jis tai yra pasiruošęs iškeisti į įtampos ir streso kupiną darbą. Galbūt sportinės ambicijos vis dar kirba ir mes galėsime mėgautis stebėdami A. Macijauską šiose pareigose. Būtų be galo įdomu, nes A. Macijauskas – laimėtojas.
Kaip vertinate „Žalgirio“ (8/1) emocinį nuovargį ir Luko Lekavičiaus viešai išreikštą nepasitenkinimą dėl savo vaidmens komandoje?
Lukas nepasakė, kad treneris jį blogai išnaudoja, jis pasakė, kad tiesiog tai būtų galima padaryti geriau. Nesakyčiau, kad tai yra atviras konfliktas tarp trenerio ir žaidėjo.
Man atrodo, kad šiuos žodžius Lukas galėjo pasakyti pasitaręs su savo agentu. Tokiais pareiškimais greičiausiai siekiama pakeisti dabartinę padėtį, kuri, akivaizdu, netenkina nei paties krepšininko, nei klubo.
Kaip iš psichologinės pusės vertinate K. Maksvyčio komentarą, kad krepšininkams galbūt atsibodo žaisti krepšinį?
Man atrodo, kad „Žalgiriui“ labai trūksta P. Motiejūno. Kai faktinis klubo savininkas dalyvauja klubo veikloje, fiziškai yra vietoje ir pasiekiamas, jis gali patarti, padrąsinti. Tai yra visai kas kita nei dalinti patarimus per atstumą iš Barselonos.
Man atrodo, kad P. Motiejūnas gali grįžti į „Žalgirį“. Paulius Jankūnas yra labai geras vyras, buvau jo filmo pristatyme, bet jis ką tik buvo žaidėjas ir jam sporto vadyboje dar trūksta patirties. Kita vertus, dar tik sezono pradžia ir viskas gali keistis.
Vilniaus „Wolves“ (8/1) šiuo metu yra LKL lyderiai. Kaip čia nutiko, kad tiek daug kritikos sulaukęs klubas, anksčiau laiko atleidinėtas treneris išjojo ant balto žirgo?
Būtų dvi atsakymo dalys – sportinė ir vadybinė. Vadybinėje dalyje „Wolves“ tvarkosi labai gerai. Kažkas juokiasi iš jų nemokamai dalinamų bilietų, bet kai jie patys operuoja arena, tas nemokamas bilietas gali labai lengvai konvertuotis į 20 eurų, jeigu atėjęs žmogus nusipirks maisto ar gėrimų.
Sportinėje dalyje, atrodo, kad vasarą buvo priimta daug emocinių sprendimų. Pavyzdžiui, kiti LKL klubai žinojo apie Džordže Gagičiaus antsvorio ir kitas problemas. Konkurentai žinojo, kad tai nėra tas pats krepšininkas, kokį mes prisimename iš „Lietkabelio“ laikų, bet „Wolves“ vis tiek jį pasirašė.
Be to, buvo pergrūsta gynėjų linija. Aišku, dabar viskas atrodo kitaip, kai traumas patyrė Artūras Žagaras ir Rasheedas Sulaimonas. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau, o kol kas yra džiugu, kad LKL viršūnėje yra intriga.
Visas LKL rungtynes jums patogiu metu galite stebėti „Go3“ televizijoje!
