Prie Lietuvos čempionų organizacijos D. Žukauskas prisijungė praėjusią vasarą, kuomet nusprendė palikti gimtuosius Šiaulius ir krepšinio aukštumų siekti šalies sostinėje.
„Man čia patinka. „Ryto“ jaunimo sistema ir yra orientuota į tobulėjimą. Esame skatinami tobulėti, pastoviai dirbti. Čia viskas labiau orientuota į žaidėjo asmeninį tobulėjimą, o tai jaunam žaidėjui yra labai vertinga“, – kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt sakė D. Žukauskas.
Jaunuolis 2022–2024 m. epizodiškai rungtyniavo ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). „Šiaulių“ gretose D. Žukauskas iš viso sužaidė 14 rungtynių.
Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U18 čempionate Deividas buvo rezultatyviausias Šiaulių KA „Saulė-ŠSG“ komandos žaidėjas ir per mačą rinkdavo po 21 tašką ir 19 naudingumo balų.
Vilniuje D. Žukauskui savo vietą po saule tenka išsikovoti iš naujo. NKL čempionate krepšininkas aikštėje vidutiniškai praleidžia po 14,47 min., pelno po 3,4 taško, tačiau kantriai dirba ir tiki savo sėkme.
Pateko į tinkamą organizaciją
Kaip jautiesi Vilniuje ir „Ryto“ organizacijoje? – tv3.lt pradėjo pokalbį su D. Žukausku.
Man čia patinka. „Ryto“ jaunimo sistema ir yra orientuota į tobulėjimą. Esame skatinami tobulėti, pastoviai dirbti. Čia viskas labiau orientuota į žaidėjo asmeninį tobulėjimą, o tai jaunam žaidėjui yra labai vertinga.
Žinau, kad atėjau į komandą, kuri nori, kad tobulėčiau ir ji manimi tiki, kad ateityje galiu duoti rezultatą. Vien jau tas leidžia jaustis komfortiškai.
Kur jautiesi labiausiai patobulėjęs per pastarąjį pusmetį?
Manau, kad labiausiai pagerinau savo atletiškumą, greitį, šuolį. Aišku, žaidimo „skaitymas“ yra patobulėjęs. Labiau perpratau žaidėjų išsidėstymo aikštėje niuansus. Geriau žinau, kur kada „pakilti“, kur pasisiūlyti. Šiek tiek pagerinau metimą. Vis dėlto visa tai reikia pernešti į rungtynes.
Šį sezoną sužaidei tik 5 RKL rungtynes. Jautiesi visiškai išaugęs šios lygos marškinėlius?
Nepasakyčiau, kad esu visiškai išaugęs. Manau, kad būtent šiame momente, kai esu „Ryto“ organizacijoje, žaidimas RKL čempionate leido įgauti pasitikėjimo. RKL čempionate yra šiek tiek paprasčiau – daugiau galiu žaisti su kamuoliu, lengviau padaryti kai kuriuos dalykus. Tada atėjus į NKL yra daugiau pasitikėjimo, nes jei kažką sėkmingai padariau RKL, kodėl negaliu to paties padaryti NKL? Apibendrinant, nemanau, kad esu išaugęs RKL marškinėlius, bet esu jau pakeliui į aukštesnį lygį.
Su kokia konkurencija dėl minučių NKL čempionate tenka susidurti „Rytas-2“ komandoje?
Komandoje turime daug mano pozicijos žaidėjų, todėl susiduriu su nemaža konkurencija. Reikia kantriai dirbti, užsitarnauti trenerio pasitikėjimą, laukti savo galimybių ir jomis naudotis.
Gyvenimas tarp universiteto auditorijų ir sporto salės
Kaip vertini vyriausiąjį trenerį, buvusį „Ryto“ krepšininką Gintarą Kadžiulį?
Jis yra žaidėjų treneris. Pats ilgą laiką žaidė aukštame lygyje, pats viską yra praėjęs. Mes juo pasitikime ir tikime, nes jis žino, ką daro ir valdo procesus, kurie vyksta komandoje.
Nors „Rytas-2“ komanda nėra orientuota į vienadienį rezultatą, 2022–2023 m. komandai konkurencingame NKL čempionate gana netikėtai pavyko patekti į „Top 8“. Ar turite tikslą pakartoti šį pasiekimą ir šį sezoną?
Žinoma. Esame sportininkai ir visada norime siekti aukščiausio įmanomo rezultato. Dabar siekiame kuo aukštesnės vietos lentelėje, kad susitiktumėme su kuo žemiau esančia komanda. Turime ambicijų nugalėti ir patekti į „Top 8“.
„Ryto“ jaunimo programa pasižymi tuo, kad krepšininkai šioje sistemoje tobulėja kone ištisus metus. Kaip jautiesi dėl to?
Kiek girdėjęs, pas mus įprasta dirbti iki pat birželio vidurio. Pats dar to nesu pajautęs, bet tai labai geras požiūris. Jeigu baigėsi sezonas, tai dar nereiškia, kad turi atostogauti.
Kaip sekasi derinti sportą ir studijas?
Studijuoju Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos fakultete. Kartais tai derinti būna sudėtinga, bet viskas įmanoma. Pavyzdžiui, pirmąją sesiją išsilaikiau sėkmingai.
Dabar esu tokioje stadijoje, kai žaidžiu krepšinį, mokausi ir laukiu sėkmės moksle ir krepšinyje. Laisvalaikiu ilsiuosi ir galvoju apie ateitį.
O kaip visos sostinėje esančios pagundos? Nesi vakarėlių liūtas?
Ne, tikrai nesu (juokiasi). Pats vakarėlių neorganizuoju ir juose nedalyvauju.
Kaip priėmei sprendimą iš Šiaulių persikelti į Vilnių?
Konsultavausi su agentu ir tėčiu. Jie man šiuo klausimu padėjo labiausiai. „Ryto“ organizacija išreiškė dideli susidomėjimą manimi. Pasikalbėjęs su agentu ir tėčiu nusprendžiau, kad tai yra gera organizacija ir komanda ugdyti save, nes Vilniuje atsižvelgiama į asmeninį tobulėjimą.
Ar jau teko pasitreniruoti su vyrų komanda?
Buvau vienoje įvadinėje treniruotėje prieš sezoną. Tikiuosi, kad ateityje galėsiu papildyti pagrindinę komandą.
Kai „Rytas“ LKL finale nugalėjo „Žalgirį“, jau žinojau, kad žaisi Vilniuje?
Ne, dar nežinojau. Bet tai labai džiugus momentas ir labai smagu žaisti čempionų organizacijoje.
Ar jaunimo komanda jaučia pagrindinių „Ryto“ žvaigždžių palaikymą?
Tikrai jaučiame palaikymą. Smagiausia yra tada, kai pagrindinės komandos atstovai ateina pažiūrėti mūsų rungtynių. Dažniausiai tai būna treneris Giedrius Žibėnas, jo asistentai, R.J. Cole‘as. Tai mums yra labai didelis įvertinimas ir motyvacija.
Tėčio asmenybė – tik privalumas
Kaip manai, kuo tavo karta krepšinyje labiausiai skiriasi nuo tavo tėčio kartos?
Sunku pasakyti. Manau, mūsų tėvų karta buvo kovingesnė. Jie mažiau žiūrėjo į taktikas, o labiau į kovingumą. Mano 2005 m. kartoje gal nėra didelių talentų, tačiau Europos čempionatuose mes įveikdavome stipresnius varžovus būtent taktika ir komandiniu darbu.
Tavo tėtis – garsus Lietuvos krepšininkas, Eurolygos ir Europos čempionas Mindaugas Žukauskas. Kokiais jo žaidimo epizodais žaviesi labiausiai?
Man labiausiai patiko, kai tėtis atstovaudamas „Šiauliams“ LKL čempionato rungtynėse su Kauno „Atletu“ pelnė 45 taškus. Tai buvo jo karjeros pasirodymas – internete esu matęs daug šių rungtynių epizodų.
Toliau – tapimas Eurolygos ir Europos čempionu. Labai nedaug lietuvių gali tai įsirašyti į savo CV.
Ar jauti papildomą spaudimą tapti krepšininku vien dėl to, kad tavo tėtis buvęs ir daug pasiekęs žaidėjas?
Dėl to nejaučiu jokio spaudimo. Kaip tik manau, kad tai – didelis privalumas, nes tai padeda sprendimų priėmime ir tai yra žmogus, į kurį galiu lygiuotis.
Ar tėvus jau spėjai pakviesti pasisvečiuoti sostinėje?
Taip, žinoma. Aišku, pirmaisiais mėnesiais jie man labiau viską aprodydavo Vilniuje nei aš jiems (šypsosi). Jie daug keliavę po pasaulį, pažįsta tą patį Vilnių.
Dabar, kai jie atvyksta, jau galiu parodyti gerų restoranų ir šiaip nusivesti į gražias vietas. Ryšys su tėvais yra labai didelis, jie man labai padeda.
Vis dėlto tai yra pirmas kartas, kai gyvenu atskirai nuo tėvų. Jie padeda su buitiniais dalykais, kad ir kas benutiktų. Jei, pavyzdžiui, sulūžta stalčius ar dar kas nors, jie man padeda tai sutvarkyti. Sako, kad nieko baisaus, nereikia dėl to išgyventi (šypsosi).
Ar galėtum papasakoti, kaip atrodo profesionalaus krepšininko karjeros siekiančios jaunuolio kasdienybė?
Daug investicijų yra. Krepšininkų gyvenimą prilyginčiau aktorių profesijai. Jie negali kada nori pasiimti laisvų dienų ir išvažiuoti atostogauti. Yra labai griežtas gyvenimo būdas. Reikia prisižiūrėti mitybą ir savo kūną. Neturi daug laisvalaikio, o jo metu turi atsistatinėti po treniruočių ir ruošis rungtynėms tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Gal kam nors iš šono atrodo, kad tai – pats lengviausias darbas pasaulyje. Atrodo, kad tik mėtome kamuolį į krepšį ir tiek. Tačiau yra tikrai sunkiau nei atrodo.
Bent retkarčiais leidi sau užsisakyti „nesveiko maisto“?
Taip. Nesu visiškas šventuolis ir nėra taip, kad visiškai nevalgyčiau vadinamo nesveiko maisto. Kažkada reikia palepinti ir protą, ir skonio receptorius. Svarbu tuo nepiktnaudžiauti.
Jeigu jau pradėjome kalbėti apie kasdienybę, ar jau pripratai prie vilnietiško vairavimo subtilybių?
Reikėjo šiek tiek laiko apsiprasti. Gal kelias savaites. Dabar jau tikrai neblogai. Vilniuje žmonės labiau skumba, yra linkę važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui.
Čia daugiau kamščių, avarinių situacijų nei Šiauliuose. Tiesiog daugiau laiko praleidi automobilyje, nes čia atstumai ilgesni.
Patinka vairuoti?
Mėgstu automobilius. Tikrai jaučiu malonumą vairuojant. Jei reikia kažkur nuvežti tėvus, visada pasisiūlau pirmas (šypsosi).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
