Iki šiol opozicijai neįtikęs nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę projektas „Leo LT“ nepatinka ir valdantiesiems liberalcentristams, rašo „Vilniaus diena“.
Neoficialiomis žiniomis, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovai per praėjusį trečiadienį vykusius bendrus valdančiosios koalicijos atstovų pusryčius Vyriausybėje reiškė abejones dėl minėto projekto ir kartu užsiminė apie sąlygą, jog derybose parengti sutarčių projektai turi būti peržiūrėti.
Anot LiCS lyderio Artūro Zuoko, šios pozicijos liberalcentristai nusiteikę laikytis kategoriškai, rašo „Vilniaus diena“.
„Mes informavome koalicijos partnerius, kad LiCS pozicija dėl pateiktų sutarčių projektų labai skeptiška ir kad mes vertiname derybų rezultatą labai rezervuotai. Nes šiose pateiktose sutartyse visiškai neginami elektros vartotojų interesai ir kartu nėra jokių įpareigojimų ar įsipareigojimų, kad nacionalinis investuotojas būtų įpareigotas pastatyti naują atominę elektrinę, elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją. Mes pasiūlėme Vyriausybei ir jos derybininkams atsiimti sutartis ir jas tobulinti“, – vakar delfi.lt teigė A.Zuokas.
Anot jo, liberalcentristų teiktos Atominės elektrinės įstatymo pataisos esmė – pakeisti nacionalinio investuotojo tikslą, atsisakant „naudos sau“ siekimo prioriteto, o pagrindiniu iškeliant visuomenės interesą. A.Zuokas šiuo atveju kritikavo ir Vyriausybės derybininkus, teigdamas, jog „derybininkai neatliko savo darbo“.
Be to, iš šiuo metu vykstančių diskusijų, pasak LiCS vadovo, susidaro įspūdis, jog Vyriausybės derybininkai „gina privataus investuotojo interesą, pamiršdami, kad jie gina valstybę ir jos piliečius“.
VP dešimtuko valdoma bendrovė „NDX energija“ prieštarauja, kad pagrindinis būsimojo nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ tikslas būtų tik naujos atominės elektrinės statyba. „Siūlymas įrašyti svarbiausią „Leo LT“ tikslą pastatyti vien atominę elektrinę, mūsų manymu, prieštarauja pačiai idėjai, nes vien elektrinė neišspręs šalies energetinės nepriklausomybės problemos. Būtinos jungtys su Lenkija ir Švedija, nes elektros rezervas turi būti perkamas iš Vakarų Europos“, – BNS sakė „NDX energijos“ generalinis direktorius Darius Nedzinskas, dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kur svarstytos Atominės elektrinės įstatymo pataisos.
„Vilniaus dienos“ teigimu, komitetas vakar atidėjo Rimanto Smetonos ir nepritarė Raimondo Šukio siūlomoms įstatymo pataisoms, kuriose kaip pagrindiniai „Leo LT“ veiklos tikslai būtų nurodyta vartotojų aprūpinimas elektra, naujos atominės ir elektros tiltų į Lenkiją ir Švediją statyba.
Anot D.Nedzinsko, tikslą pastatyti tik atominę elektrinę galima būtų kelti, jei „Leo LT“ būtų valstybės įmonė, o ne akcinė bendrovė. Jeigu tai yra akcinė bendrovė, jos tikslas turi būti naudos ir pelno siekimas. „Pagrindinis akcinių bendrovių tikslas yra siekti naudos sau ir savo akcininkams. Tačiau nauda yra ne tik pinigai ir pelnas, tai ir vertės augimas, ir lik-vidumas, ir nauda visuomenei. Mūsų tikslas – siekti visapusiškos naudos“, – sakė D.Nedzinskas. Anot jo, „NDX energija“ remia visus strateginius Lietuvos energetikos uždavinius ir dalyvaus juos įgyvendinant.
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST.
Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
