Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti. Su mažesnėmis palūkanomis ir atšalimo laikotarpiu susitaikysime, tai bent jau bus naudinga vartotojui, nors ne verslui, o reklamos ribojimus, nepilnamečių apsaugą nuo informacijos apie paskolas, draudimą teikti kreditus naktimis, registrą asmenims, nenorintiems gauti kredito, visada palaikėme.
Tačiau tikimės, kad Seimo nariai nesuteiks neribotų galių Lietuvos bankui, kuris aiškiai parodė išankstines savo nuostatas vartojimo kreditų teikėjų atžvilgiu.
Kai kurios Lietuvos banko pasiūlytos įstatymo nuostatos tiesiog neproporcingai padidins verslo sąnaudas ir rizikas.
Bankas nori priversti bendroves atlikti dvigubą darbą – ne tik dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinti gyventojo mokumą keliolikoje duomenų bazių, ką darome iki šiol, bet dar ir gauti įrodymus apie pajamas ir įsipareigojimus iš pačių paskolų gavėjų. Įmonės, ypač apribojus palūkanas ir administravimo sąnaudas, tiesiog neišgalės vykdyti šių reikalavimų.
Prie to dar pridėkime pasiūlymus drastiškai didinti baudas, kas neturi nieko bendra su atsakingu skolinimu. Bankas ir iki šiol turėjo pakankamai galių, kontroliuoti įmones ir skirti baudas. Neseniai įmonei skirta 17 tūkst. eurų bauda už neatsakingą suteiktą 100 eurų nesiekiantį kreditą. Daugelis įmonių per metus pelno tiek neuždirba.
Siūlomas baudų didinimas bei nuostata, kad pažeidimą padariusi įmonė niekada nebegalėtų teikti vartojimo kreditų, yra neadekvatūs ir netgi korupciniai. Tokios baudos atgrasys ne nuo pažeidimų, o nuo veiklos.
Apskritai įstatymas griežtas, o tai, kad tūkstančiai gyventojų nebegalės skolintis, paskatins šešėlinę rinką. Apie tai įstatymo projektą rengusią darbo grupę įspėjome. Mes siūlėme nuo to apsisaugoti – tikrai reikėtų uždrausti teikti kreditus grynaisiais pinigais namuose, gatvėje, tarpuvartėje, kur šis procesas nekontroliuojamas. Tikimės, kad šį įspėjimą Seimo nariai išgirs.
Koks įstatymas bebūtų, dalis verslo turės išnykti, o dalis prisitaikys. Bet tikrai prašysime Seimo, kad pataisų įsigaliojimui būtų suteiktas sąžiningas laiko terminas. Įmonės yra suplanavusios metų biudžetus, strategiją, pagaliau ir šalies biudžetas gauna įplaukas iš šio verslo, kurios, akivaizdu sumažės.
Pataisų įgyvendinimui reikėtų skirti bent pusę metų, juolab ir pats Lietuvos bankas turės net metus įdiegti registro sistemą asmenims, kurie nenori gauti kredito. Visiems tai bus didelis iššūkis.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas
