Paskelbti duomenys siunčia rimtą pavojaus signalą tiek valdantiesiems socialdemokratams (LSDP), tiek jų pagrindiniams ideologiniams konkurentams Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD). Didėja tikimybė, kad pasikartos 2000 metų Seimo rinkimų scenarijus, kai galimybę formuoti vyriausybę įgys vidurio jėgos – liberalai (LRLS) arba naujojo reitingų lyderio S.Skvernelio vedami valstiečiai ir žalieji (LVŽS).
Paskelbtosios rinkėjų apklausos („Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimų“) yra svarbios dar vienu aspektu. Gyventojai buvo apklausti po to, kai S.Skvernelis paskelbė apie savo apsisprendimą prisijungti prie LVŽS. Taigi, jau galima konkrečiau įvertinti šio žingsnio poveikį pastarosios partijos populiarumui ir bendriesiems partijų reitingams.
Rinkėjų parama LVŽS iš tiesų ženkliai išaugo. Pagal „Vilmorus“ apklausą, partijos populiarumas šoktelėjo 4 procentiniais punktais (11,1%) ir bendroje rikiuotėje ji pakilo iš šeštosios vietos net į antrąją. Nepaisant to, kad socialdemokratai ir toliau lyderiauja (15,7%), būtent jie patyrė didžiausią smūgį – jų palaikymas nukrito daugiau kaip penkiais procentiniais punktais. Kitų partijų reitingai esmingai nepakito. „Baltijos tyrimų“ apklausa išreiškia labai panašias tendencijas. Kol kas pirmaujanti LSDP prarado 8,2 proc. punktų nuo visų rinkimuose apsisprendusių dalyvauti šalies gyventojų, kai LVŽS parama išaugo 7,5 proc. punktais ir surinkusi iš viso 12,3 proc. iš esmės susilygino su TS-LKD ir LRLS turimu palaikymu.
Jei socialdemokratai gautų maždaug tiek pat mandatų, kiek ir per praėjusius rinkimus, tai būtų didelė sėkmė. Nors sprendžiant iš paskelbtosios apklausos duomenų, iš esmės visiškai atmesti tokio varianto negalima, visgi galutinė partijų rikiuotė veikiausiai jiems nebus labai palanki. Didelė tikimybė, kad rinkėjų parama LVŽS toliau dar augs. S.Skvernelis, atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų, bus visiškai laisvas plėtoti intensyvią rinkimų kampaniją po visą Lietuvą, ir tai galiausiai turėtų pasitarnauti LVŽS.
LSDP galėtų guostis, kad jie po rinkimų galėtų sudaryti koaliciją su LVŽS ir taip išsilaikyti valdžioje, tačiau problema yra kita. Valstiečiai ir žalieji yra aiškiai deklaravę, kad jokiu būdu nedalyvaus koalicijoje su darbiečiais ir tvarkiečiais, turinčiais problemų su teisėsauga. Jei LVŽS vadovai nekeis šios savo pozicijos, tai gali rimtai apriboti LSDP galimybes dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.
Negalėdami vienu metu sudaryti koalicijos tiek su LVŽS, tiek su tvarkiečiais ar darbiečiais, socialdemokratai galbūt galėtų kliautis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parama, tačiau kol kas neaišku, ar šiai partijai apskritai pavyks pakartoti praėjusių Seimo rinkimų istorinę sėkmę, kai ji pirmąkart peržengė 5 proc. rinkimų slenkstį. Kol kas šios partijos reitingai nėra labai geri. Kita vertus, ši kadencija atskleidė, kad tai labai sunkiai sukalbami partneriai, ir jų pačių paramos taip pat gali neužtekti. Lieka dar liberalai (LRLS), tačiau pastarieji veikiausiai būtų labiau linkę tartis su TS-LKD. Galimo bendradarbiavimo su konservatoriais neatmeta ir LVŽS.
Pagal dabartines rinkėjų nuotaikas, tokiam dešinės-centro koalicijos formatui (TS-LKD + LRLS + LVŽS) turbūt pakaktų mandatų tam, kad galėtų formuoti naująją vyriausybę. Tokią koaliciją veikiausiai palaikytų ir Prezidentūra, kas taip pat sustiprina šio scenarijaus šansus. Visgi TS-LKD iš anksto džiaugtis nevertėtų. Net jei ir konservatoriai pasieks, kad jų pagrindiniai ideologiniai priešininkai socialdemokratai netektų valdžios, didelė tikimybė, kad jie patys bus priversti tenkintis mažesniojo koalicijos partnerio statusu.
Šiuo atveju rinkėjų apklausos kol kas nieko gero TS-LKD nežada. Tiek pagal „Vilmorus“, tiek pagal „Baltijos tyrimų“ rinkėjų apklausas, kad ir nežymiai, juos pranoksta LRLS. Net jei ir atsižvelgtume į tai, kad TS-LKD per rinkimus dažniausiai viršija išankstines sociologines prognozes ir taip pat paprastai gerai pasirodo vienmandatėse apygardose, vargu ar jiems pakaks tiek balsų, kad jie galėtų vyrauti tokioje, labiau į centrą nei į dešinę orientuotoje koalicijoje. TS-LKD lyderystei tokioje koalicijoje taip pat gali neigiamai atsiliepti tai, kad jų naujasis lyderis G.Landsbergis kol kas stokoja rimtesnės politinės patirties vykdomojoje valdžioje ir nėra palankiai vertinamas didelės visuomenės dalies.
Taigi 2016 metų Seimo rinkimai gali būti istoriniai tuo, kad pirmąkart parlamente gali įsivyrauti centristinės jėgos, taip užbaigdamos ligšiolinį socialdemokratų ir konservatorių dominavimą. Nors sykį vyriausybė jau buvo formuojama tokių partijų (t.y. antroji Rolando Pakso vyriausybė po 2000 metų Seimo rinkimų), tačiau ji nebuvo ilgalaikė dėl ypač stiprių Algirdo Brazausko vadovaujamų socialdemokratų pozicijų tuometiniame parlamente – kartu su rinkimų partneriais jie tada buvo iškovoję net 50 mandatų.
Šįsyk pasiekti tokį rezultatą nėra realu nei LSDP, nei TS-LKD, tad vidurio jėgų (LRLS ir LŽVS) vaidmuo būsimajame parlamente turėtų būti kur kas stipresnis. Žinoma, visa tai įmanoma tik tuo atveju, jei šioms į centrą linkusioms partijoms pavyks užsitikrinti sklandų tarpusavio bendradarbiavimą. Vienas iš galimų rimtų trukdžių – egzistuojantys skirtumai dėl ekonominės ir socialinės politikos.
Papildomas veiksnys, kuris vargu ar bus palankus tradiciškai Lietuvą valdantiems socialdemokratams ir konservatoriams, tai didžiųjų miestų nepartinių merų parama. Pernai įvykę tiesioginiai merų rinkimai atskleidė, kad parlamentinės partijos, išskyrus liberalus, yra praradusios atramą didžiuosiuose miestuose, ir tai jiems gali neigiamai atsiliepti per šiuos Seimo rinkimus.
Rinkimų kampanija tik prasidėjo, ir daug kas dar gali keistis, tačiau bet kokiu atveju tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai turės labai rimtai pasistengti tam, kad pakeistų esamas tendencijas ir užkirstų kelią vidurio jėgų pergalei per artėjančius rinkimus.
