Prieš keturis mėnesius sudarytos Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas jau įsitikino, kad liustracijos procesą galima tik imituoti, rašo „Lietuvos žinios“.
Pastaruoju metu Liustracijos komisijoje susidariusią padėtį būtų galima vadinti bėgimu ratu. Toks įspūdis komisijos pirmininkui A.Urmonui susidarė po kelių šį mėnesį surengtų posėdžių. Komisijai vertinti pateikta per 100 bylų. Dauguma jų menkavertės - padarytas veikas galima kvalifikuoti kaip administracinius teisės pažeidimus. Iš anksto aišku, kad šios bylos teismuose neturi jokių perspektyvų. A.Urmonas tikina esąs nusivylęs, rašo „Lietuvos žinios“.
Nėra strategijos.
Liustracijos komisijos vadovas išskiria tris priežastis, lemiančias tokią padėtį. Pirmiausia, dabartinis Liustracijos įstatymas yra „neįgalus“, todėl komisija neturi beveik jokių teisių - privalo vertinti tai, kas jai pateikiama, o pati negali rinkti informacijos. Antra, dabartiniai teisėjai ankstesnių laikų problemas, teisinius faktus traktuoja kur kas šiuolaikiškiau. Todėl komisija susiduria su dilema: moraliniu požiūriu galima teigti, kad asmuo bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis, tačiau patvirtinti tai teisiškai galimybių nėra. Trečia problema, anot A.Urmono, išplaukia iš pirmosios ir patvirtina, kad liustracijos strategijos bei taktikos nėra ir nebuvo.
„Liustracijos įstatymas parengtas taip, kad nėra nei motyvacijos, nei paskatų prisipažinti bendradarbiavus su KGB ar kitomis struktūromis“, - sakė A.Urmonas. Jo teigimu, duomenys rodo, kad Lietuvoje bendradarbiauti su minėtomis struktūromis galėjo per 100 tūkst. asmenų. Per nustatytą prisipažinimo laikotarpį (2000-ųjų pirmąjį pusmetį) tai padarė tik 1,5 tūkst. žmonių. „Mus domina to laikotarpio žmonės, kurie ir dabar priima sprendimus. Deja, tokios bylos į mūsų akiratį nepatenka, nes svarbiausios jų išvežtos į Rusiją“, - apgailestavo komisijos vadovas.
Pirmiausia - tikslai
Dabartinis Liustracijos įstatymas naudingas buvusiems slaptųjų tarnybų bendradarbiams. „Jį reikėtų iš esmės keisti, suteikti daugiau galių komisijai. Galėtų veikti ir pasitikėjimo telefonas, kad žmonės galėtų pranešti komisijai, ką žino“, - sakė A.Urmonas.
Paklaustas, ar naujas Liustracijos įstatymas išspręstų visas problemas, komisijos pirmininkas pabrėžė, kad pirmiausia būtina apsispręsti, kokių tikslų norima pasiekti, o paskui jau ieškoti teisinių priemonių. „Manyčiau, kad būtų galima skelbti naują prisipažinimo terminą, švelninti kai kuriuos dabar esančius apribojimus. Kitaip tariant, motyvuoti abejojančius asmenis ir paskatinti juos pačius prisipažinti. Taip jie būtų teisiškai apsaugoti nuo galimo šantažo, kurio kai kas gali imtis po 20 ar 30 metų“, - teigė A.Urmonas.
Pasak jo, dar prasminga kurti naują Liustracijos įstatymą, nes tie, kurie pripažino savo bendradarbiavimą ar buvo išaiškinti - „tik aguonos grūdelis vos įžiūrimas per mikroskopą“.
Kad šios kadencijos Seimas grįžtų prie Liustracijos įstatymo, kurio pataisas, tarp jų - ir dėl komisijos sudarymo bei finansavimo, 2007-ųjų pabaigoje vetavo prezidentas, A.Urmonas vilčių nepuoselėja.
Siūlymai nepriimti
Pernai lapkritį prezidentas Valdas Adamkus vetavo Seimo priimtas Liustracijos įstatymo pataisas ir pateikė savo variantą. V.Adamkus siūlė pusei metų (nuo 2009-ųjų sausio 1 d.) pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą ir nustatyti aiškią liustracijos proceso pabaigos datą. Liustracijos komisija, šalies vadovo nuomone, veiklą turėtų baigti 2012-ųjų sausio 1 dieną. V.Adamkus įsitikinęs, kad tokio termino pakanka liustracijos tikslams įgyvendinti ir neutralizuoti su tuo susijusias grėsmes valstybei.
Prezidento nuomone, Liustracijos komisijai baigus veiklą, visa informacija apie asmenis, kurie bendradarbiavo su buvusiomis sovietų specialiosiomis tarnybomis, turėtų būti paskelbta viešai. Tokia nuostata nebūtų taikoma tik valstybės paslaptį sudarančiai informacijai. Balsuodami dėl prezidento veto Seimo nariai apsisprendė Liustracijos įstatymo pataisas laikyti nepriimtas.
Raimonda Ramelienė
