Ella Rose, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Liuksemburgo vynininkams dabar pats darbų įkarštis – iki didžiųjų šalnų visas vynuogių derlius turi buti nuimtas. Šis kasmetis procesas nebeįsivaizduojamas be sezoninių darbininkų iš užsienio. Nors jiems mokama mažiau nei patvirtintas minimalus atlygis, kuris šiuo metu siekia 1 921 eurą ir yra didžiausias Europoje, niekas nė nemano skųstis, mat namuose uždirbtų dar mažiau.
Daugiausia sezoninių darbininkų atvyksta iš Lenkijos, bet mielai talkina ir vokiečiai, prancūzai bei portugalai. Kiek užsieniečių triūsia Liuksemburgo vynuogynuose, niekas tiksliai nežino, nes vyno ūkiai nėra įpareigoti teikti oficialių duomenų, o darbo sutartys pasirašomos ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Bet manoma, kad apytiksliai dirba tūkstantis žmonių.
Koks bus šių metų vynuogių derlius, dar nežinia, bet vynininkai jau ne pirmus metus skundžiasi sumažėjusia vyno ir šampano paklausa – vis daugiau liuksemburgiečių geria iš užsienio atvežtus vynus, kurie yra gerokai pigesni, bet ne mažiau kokybiški.
Buto kaina – pusė milijono eurų
Liuksemburge labai trūksta įperkamo būsto, todėl vis daugiau liuksemburgiečių gyvenamųjų patalpų dairosi kaimyninėse šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, kur būsto kainos kur kas žemesnės. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų butas šalies sostinėje kainuoja per 0,5 mln. eurų.
Būstų Liuksemburge katastrofiškai trūksta ir dėl to, kad kasmet gyventojų skaičius didėja 20 proc., o statybos merdėja dėl joms skirtų teritorijų stokos. Būsto problemai išspręsti kasmet turėtų būti pastatyta apie 4,5 tūkst. butų.
Liuksemburgo valdžia, nors ir pavėluotai, susizgribo padėtį taisyti. Iki 2021 m. visoje šalyje planuojama pastatyti ištisus naujus gyvenamuosius kvartalus su 59 tūkst. butų. Trečdalis būstų bus statomi su valstybės parama, kad jis būtų prieinamas ir gyventojams, neturintiems tokios storos piniginės.
Mėginama populiarinti elektromobilius
Nors visa Europa kalba apie elektromobilių perspektyvas, jų pardavimas niekaip neįsibėgėja. Ir ne tik todėl, kad jie beveik du kartus brangesni nei konvencionalūs, bet ir dėl didelių nepatogumų, kai reikia įkrauti akumuliatorių.
Liuksemburgo ekonomikos ministerija susizgribo kuo greičiau tokią padėtį taisyti – artimiausiu metu šalyje planuojama įrengti 800 viešų elektros energijos stotelių. Šitaip tikimasi paskatinti liuksemburgiečių elektromobilumą, o šalį išvesti į „Kompetencijos centro“ poziciją.
Streikuoja oro linijų darbuotojai
Sunkius laikus išgyvena Liuksemburgo oro linijų kompanija „Luxair“. Nuostolingai dirbanti bendrovė paskelbė taupymo planą, o jos darbuotojai – streiką. Pastarieji protestuoja, nes ketinimai beveik 8 mln. eurų sumažinti išlaidas priimti vienašališkai.
Didžiausią nepasitenkinimą sukėlė sprendimas taupyti darbuotojų sąskaita, t. y. mažinant jų atlyginimus ir naikinant darbo vietas. „Luxair“ darbuotojai praėjusią savaitę nepritarimą demonstravo prie Darbo ministerijos, šiomis dienomis planuojamos naujos protesto akcijos.
Šis socialinis konfliktas tikriausiai užsitęs, mat darbdaviai neketina atsisakyti savo planų išvesti oro linijų kompaniją iš krizės.
Stiprinami ryšiai su Japonija
Praėjusį penktadienį baigėsi Liuksemburgo ekonominė misija Korėjoje ir Japonijoje. Mažytę Liuksemburgo hercogystę su daug didesne Japonija kitame pasaulio krašte sieja ne tik ekonomiškai stipriausių valstybių statusas, bet ir realūs ekonominiai ryšiai.
Pavyzdžiui, Japonijos internetinės prekybos gigantas „Rakute“ neseniai Liuksemburge atidarė savo centrinę Europos būstinę, o Tokijo juvelyrai prekiauja Liuksemburge pagamintais tauriųjų metalų ir brangakmenių papuošalais. Japonijos elektronikos įrenginių gamintojas „Fanuk“ taip pat jau tiekia savo robotus Liuksemburgo pramonės įmonėms ir čia atidarė savo būstinę. Dvi šalys intensyviai bendradarbiauja ir logistikos srityje.
Verslo ryšiams stiprinti ir palengvinti pasitarnaus ir praėjusią savaitę Tokijuje pasirašyta dvišalė socialinio draudimo sutartis.
